Prie besikeičiančių gamtos sąlygų vairuotojams reikia prisitaikyti, tačiau į ką svarbiausia atkreipti dėmesį? Kuo vairavimas vėlyvą rudenį skiriasi nuo keliavimo vasarą?
Padangų gamintojo „Goodyear“ atstovas Elmantas Latkauskas teigia, kad vieno eismo saugumo aspekto išskirti neįmanoma, juos galima sugrupuoti į dvi nuo aplinkos – oro temperatūros ir tamsos – priklausančias dalis.
Šalčiau, vadinasi, atsargiau
„Pagrindinis skaičius sprendžiant, kada reikia keisti padangas, yra 7. Kai oro temperatūra yra mažesnė nei 7 laipsniai, geriau žieminės, kai aukštesnė – vasarinės padangos. Ankstyvą rytą ir popietę temperatūra gali skirtis dešimčia laipsnių, tad tikslų keitimo laiką nuspręsti gali būti sudėtinga. Mes visada rekomenduojame žiemines padangas sumontuoti dar spalio mėnesį, kad rytinis plikledis neužkluptų nepasiruošus“, – pataria E. Latkauskas.
Spalio mėnuo Lietuvoje pasižymi dideliais oro temperatūros šuoliais. Pavyzdžiui, šiemet jo pradžioje vairuotojams jau teko gramdyti apledijusius automobilių langus, o viduryje – džiaugtis išlindusia saule ir keliolikos laipsnių šiluma. Tad ar tikrai verta skubėti montuoti žiemines padangas?
„Goodyear“ atstovas aiškina paprastai: „Kur kas saugiau su žieminėmis savaitę pavažinėti, kai yra plius penkiolika laipsnių, nei su vasarinėmis – kai nulis. Pirmuoju atveju reikia tiesiog vairuoti atsargiau, antruoju važiuoti yra labai pavojinga ir nerekomenduojama“.
E. Latkauskas pabrėžia, kad dėl permontuotų padangų automobilis netampa toks pat kaip vasarą. Net jei ir nėra plikledžio, nepaisydami padangų (ar tai būtų žieminės, ar vasarinės), vairuotojai rudenį su automobiliu turėtų elgtis atsargiau nei šiltuoju metų laiku. Ne taip agresyviai sukti vairą, lėčiau įvažiuoti į posūkius, ramiau spausti akceleratoriaus pedalą, atsargiau važiuoti per balas – jose gali būti pasislėpusios didelės duobės, kuriose lengva automobilį apgadinti. Be to, balos dažnai telkšo kelkraščiuose ir važiuojant per jas galima aptaškyti pėsčiuosius.
Tamsa rudenį pavojingesnė
Ne mažiau svarbus eismo sąlygų pokytis rudenį yra trumpėjantis šviesus paros metas. Šis procesas ypač paspartėja persukus laiką valanda atgal paskutinį spalio sekmadienį: šviesūs rytai – ilgesni, tačiau daugelis žmonių iš darbo grįžta jau sutemus.
„Žiemą tamsus paros metas nėra toks pavojingas, nes sniegu padengti kelkraščiai atspindi šviesą ir matomumas – kur kas geresnis. Rudenį jį apsunkina lietus ar šlapdriba, tad automobilio žibintų, padangų ar priekinio stiklo kokybė yra kritiškai svarbi“, – pabrėžia E. Latkauskas.
Pats paprasčiausias pavyzdys – langų plovimo skystis. Dalis vairuotojų vasarinį keičia žieminiu tik tada, kai šis užšąla, nors tuo reikėtų pasirūpinti panašiu metu kaip ir keičiant padangas – spalio mėnesį. Cheminė vasarai skirto skysčio sudėtis subalansuota vabzdžiams ir panašiems nešvarumams nuvalyti nuo stiklinių paviršių, žieminio – purvui ir ledui tirpdyti. Todėl net ir esant teigiamai temperatūrai vėlyvą rudenį vasarinis langų plovimo skystis veikia ne taip efektyviai kaip žieminis.
Gatvėse taip pat daug pėsčiųjų, kurie tamsiu paros metu matomi prasčiau ir toli gražu ne visi prisisegę atšvaitus. Mieste automobilio vairuotojas pėsčiąjį be atšvaito pastebi iki jo likus vos kelioms dešimtims metrų, tad geri žibintai, kokybiški valytuvai ar tinkamas langų plovimo skystis šį atstumą padidina, o geros padangos mažina stabdymo kelią.
„Stabdymo įvairiose kelio dangose bandymuose skirtumai tarp geriausių „premium“ gamintojų ir prasčiausių skiriasi nuo kelių iki keliolikos metrų. Vidutinis pėsčiųjų perėjos plotis yra vos trys metrai, tad gali būti, kad geras padangas turintis automobilis ekstremalioje situacijoje sustotų prieš ją, prastas – pračiuožtų. Gal lyginant tie metrai atrodo nereikšmingi, tačiau realiomis sąlygomis gatvėje lemia labai daug“, – aiškina E. Latkauskas.
