Veganizmas nėra nauja koncepcija, tačiau pastaraisiais metais ši mitybos šaka sulaukia daugiau dėmesio, o veganišką gyvenimo būdą besirenkančiųjų daugėja.
„Žmonės, susirgę sunkiomis ligomis, griebiasi bet kokios išeities. Neretai jie susidomi veganizmu, nes galvoja, kad atsisakę gyvūninės kilmės produktų jie pasveiks, – sako sveiko vaiko „Mama, aš esu“ studijos dietistė R.Symenaitė. – Vis dėlto, bet koks staigus mitybos pakeitimas yra didžiulis stresas organizmui. Neretai onkologinės ligos eigą galima pasunkinti, jei mėsą pakeičiame, pavyzdžiui, litrais morkų sulčių. Kardinaliai pakeičiama mityba gali padaryti žalos gydymo procesui.“
Pasak dietistės, konsultuotis pas ją ateina ir tokie veganai, kurie turi 10-15 kg antsvorio. Kai kurie jų valgo labai daug saldainių ir konditerinių gaminių, jų mityba nesubalansuota ir perteklinė, turinti per daug angliavandenių.
Veganiško maisto festivalių organizatorė Ventė Viteikaitė šios mitybos šakos atstovė yra daugiau nei penkerius metus. Ji mitybą pakeitė dėl sveikatos problemų: vegane tapo palengva, o vėliau džiaugėsi išspręstomis problemomis ir puikia savijauta.
Patirtis
Veganė, „Vegfest LT“ organizatorė Ventė Viteikaitė:
Daug žmonių per naktį tapo veganais, pavyzdžiui, pažiūrėję filmą. Aš - po truputį. Susidomėjau veganizmu dėl sveikatos – man nuolat trūko energijos, miegas buvo prastas, imunitetas silpnas. Tik vėliau būti vegane skatino ir etiniai dalykai.
Vienas kvailiausių dalykų, kurį tenka išgirsti apie veganizmą, – neva laikantis augalinės mitybos neįmanoma gauti pakankamai baltymų. Tai yra absoliuti nesąmonė, nes labai daug augalinės kilmės produktų turi baltymų – riešutai, sėklos, visos ankštinės daržovės ir kiti. Atvirkščiai, reikia saugotis, kad per daug nesuvalgytum baltymų, nes jų žmogui, palyginus su kitomis maisto medžiagomis, reikia nedaug.
Dažniausiai gaminu pati, kavinėse valgau labai retai. Tai darau ne dėl to, kad Lietuvoje veganams nėra kur pavalgyti. Iš tikrųjų, mūsų šalis pagal restoranų, skirtų veganams ar vegetarams gyventojų skaičiui, yra viena pirmaujančių Europoje. Vis daugiau atsiranda kavinių, kurios siūlo tik vegetariškus ar veganiškus patiekalus. Kai kurios maitinimo įstaigos, kuriose yra mėsos, meniu papildo vegetariškais ar veganiškais patiekalais. Nevalgau nieko, kas pašildoma mikrobangų krosnelėje, o daug kur kavinėse maistas šildomas būtent taip. Pasiūla Lietuvoje tikrai padidėjo, veganu būti kur kas lengviau.
Komentaras
Sveiko vaiko „Mama, aš esu“ studijos dietistė Rūta Symenaitė:
Žmogui svarbu užtikrinti nepakeičiamų aminorūgščių kiekį, gaunamą per visą dieną. Visų aminorūgščių yra gyvūninės kilmės produktuose, bet, pavyzdžiui, metionino, (nepakeičiamos aminorūgšties) daug yra grūduose, riešutuose, sėklose, sezamų aliejuje ir pan.
Iš veganiškos mitybos gaunama labai daug skaidulinių medžiagų. Nors kai kurių ligų atvejais šias medžiagas reikia riboti. Sveikas asmuo, gaunantis kuo daugiau skaidulinių medžiagų, organizmą saugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, storosios žarnos vėžio ir kitų virškinamojo trakto organų ligų, nes kartu gauna ir labai daug antioksidantų. Priešingai negu visaėdžiai, kurie mėsą valgo 3-4 kartus per dieną, veganai nenualina kitų virškinimo organų – kasos, kepenų. Sveikiausia mityba yra ta, kurioje jaučiamas saikas. Mat jei per daug valgysime įvairių sėklų, skaidulinių maisto produktų, gali sutrikti virškinimas. Visuomet turime įvertinti maistines medžiagas, kad jų visų pakaktų organizmui. Kai nėra balanso, atsiranda neigiamos pasekmės.
Diskutuotina apie nėščiąsias, krūtimi žindančias moteris ir vaikus – specialistai sako, kad būti veganais šioms socialinėms grupėms nepatartina.
Nusprendus pakeisti mitybą, reikia pasidomėti, kokiais augalinės kilmės produktais žmogus pakeis gyvūninės kilmės, iš kur gaus kalcio, aminorūgščių. Tiek vegetarų, tiek veganų mityba gali būti visavertė ir tam reikia žinių.
Kaip jau minėjau, valgant augalinės kilmės produktus užkertamas kelias širdies ir kraujagyslių ligoms, cukriniam diabetui. Žmonės, kurie nevalgo mėsos, turi mažesnį cholesterolio kiekį kraujyje negu visaėdžiai. Storosios žarnos vėžio, žarnyno vėžio atvejai yra retesni tarp veganų ar vegetarų, tačiau negalima sakyti, kad maitinimasis tik augaliniais produktais užkerta kelią onkologinėms ligoms.
Žymūs veganai
Jennifer Lopez
Aktorė, dainininkė Jennifer Lopez sako, kad tapusi vegane jaučiasi energingesnė. „Nevartoju pieno produktų, mėsos, tiesiog valgau augalinės kilmės produktus. Man patinka valgyti kuo daugiau žalių produktų. Tapusi vegane jaučiuosi kur kas geriau“, – pasakojo įžymybė. Vis dėlto ji prisipažįsta, kad neatsisakė vienintelio gyvūninės kilmės produkto – sviesto.
Moby
Šokių muzikos kūrėjas Moby 1996 m. albumą pavadino „Gyvūnų teisės“. Jis yra veganų kavinės Niujorke (JAV) savininkas. „Veganizmas turi atnešti laimę, o ne vargą. Neturėtume teisti žmonių dėl jų gyvenimo būdo ar mitybos įpročių, net jei jie atmeta veganizmą“, – sako Moby.
Bryanas Adamsas
Pop muzikos žvaigždė iš Kanados Bryanas Adamsas jau daugiau nei 20 metų yra augalinės mitybos atstovas. Didžiąją jo mitybos dalį sudaro neapdoroti produktai, kurie, kaip sako dainininkas, jam suteikia daug energijos.
Tarp kitko
Vegetarai yra žmonės, kurie atsisakė valgyti mėsos, paukštienos, žuvies. Veganizmas yra vegetarizmo šaka, kurios atstovai nevartoja jokių gyvūninės kilmės produktų – mėsos, žuvies, kiaušinių, želatinos, pieno ar medaus. Jų spintose nėra rūbų iš odos, kailių, šilko ar pūkų. Veganai pasisako prieš eksperimentus su gyvūnais, gyvūnų naudojimą pramogoms.
