„Lietuvoje dar tik mokomės suprasti, kad finansiškai apsaugoti gyvybę yra kur kas svarbiau nei apdrausti būstą ar automobilį. Pats gyvybės draudimas neapsaugo nuo nelaimių, bet skatina susimąstyti, jog rūpintis savimi yra būtina. Mintis, kad pasirūpinti savimi turime patys, dar tik leidžia šaknis lietuvių galvose. Vis dėlto, galima pasidžiaugti, kad tos šaknys kasmet vis tvirtėja“, – sako gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė.
Štai keletas dažniausiai pasitaikančių mitų, kurie populiarūs kalbant apie gyvybės draudimą.
Mitas Nr. 1: per trumpą laiką sukaupsiu daug pinigų.
Viena iš dažniausių nepasitenkinimo priežasčių – nusivylimas sukaupta verte. Tikimasi per keletą metų ne tik sukaupti įmokėtus pinigus, bet ir uždirbti iš jų investavimo.
Investicinis ar kaupiamasis gyvybės draudimas skirtas ilgalaikiam kaupimui – bent 10–15 metų. Jo paskirtis paprastai yra dviguba. Pirma ir svarbiausia – suteikti finansinę apsaugą nelaimės, traumos ar ligos atveju. Taip pat padėti žmogui sukaupti papildomų lėšų jo ateities poreikiams.
Mitas Nr. 2: turėjau gyvybės draudimo sutartį 10 metų, per tą laiką nieko nenutiko. Vadinasi, man šios sutarties nereikia.
Belieka pasidžiaugti – jums pasisekė. Vis dėlto, 10 metų be draudiminių įvykių negarantuoja, kad ir kiti 10 metų bus tokie pat sėkmingi. O jeigu nutraukus sutartį kas nors nutiks? Ar tuomet nesigraušime priėmę skubotą sprendimą? Juolab, kad laikui bėgant nė vienas žmogus nejaunėja.
Mitas Nr. 3: nutrauksiu sutartį, juk bet kada galėsiu sudaryti naują.
Su amžiumi mūsų sveikata prastėja, todėl kartą nutraukus sutartį ją sudaryti tomis pačiomis sąlygomis gali nebepavykti. Vėlesniame amžiuje dėl žmogaus sveikatos problemų draudimo bendrovės gali iš viso nebedrausti.
Mitas Nr. 4: atsitikus įvykiui draudimo išmokos negausiu.
Dažniausiai nesusipratimai kyla, kai klientas tiksliai nežino, nuo ko jis apsidraudęs, kai jis nepasirenka konkrečios paslaugos arba įvyksta įvykis, kuris yra nedraudžiamasis. Draudžiantis būtina atsakingai įvertinti, kokių draudimo apsaugų reikia, ir kokios apimties draudimą pasirinkti. Prieš pasirašant sutartį reikėtų pasidomėti, kokie įvykiai yra nedraudžiamieji.
Mitas Nr. 5: nesakysiu visos tiesos apie savo sveikatą – mokėsiu mažesnes draudimo įmokas.
Būtina sąžiningai atsakyti į draudimo bendrovės klausimus, nes atsitikus įvykiui nuslėpta informacija išaiškėja ir tokiu atveju draudimo išmoka gali būti neišmokėta.
Mitas Nr. 6: vieną kartą sudarius sutartį daugiau negalima keisti jos sąlygų.
Laikui bėgant asmens poreikiai kinta. Susilaukus vaikų norima juos apsaugoti nuo galimų finansinių rūpesčių praradus maitintoją, tokiu atveju rekomenduojama didinti draudimo sumą, vaikų ateičiai kaupti papildomai. Vaikams užaugus žmogui tampa aktualu rūpintis savo finansine gerove, kaupti pensijai.
Pasikeitus poreikiams, asmeninis finansų konsultantas kasmetinio susitikimo metu pasirūpins sutarties pakeitimais. Svarbu nepamiršti, kad ne visos sutarties sąlygos yra keičiamos. Ką galima keisti – svarbu išsiaiškinti prieš pasirašant sutartį.
Mitas Nr. 7: užtenka pasirašyti gyvybės draudimo sutartį ir mokėti mažiausią galimą įmoką.
Orientacija į įmoką, o ne į apsaugą yra didelė klaida. Pasirašydamas gyvybės draudimo sutartį žmogus perka apsaugą, kuri turėtų jam padėti atsitikus bėdai. Jeigu neįvertinamas galimos išmokos dydis, kyla rizika, kad atsitikus bėdai ji bus per maža – nepadengs finansinių įsiskolinimų, kasdienių išlaidų ir gydymo.
