Šviežias karpis ar šamas – tai, ką galbūt ne visada patogu vežti parduoti į turgų, o ir visiems įprastos derliaus gėrybės internete. Jaunieji šalies ūkininkai neria į internetinę prekybą ir virtualų bendravimą. Pasak ūkininkų, taip taupo savo laiką, o ir prie besikeičiančių pirkėjų įpročių prisitaikyti tenka.

„Pradeda bendrauti portaluose, forumuose, feisbuko paskyrose, jie ten susibendrauja ir kitą kartą žmogaus nepažįsti, nematęs. Nežinau kaip atrodo, tačiau atrodo, kad jį pažįsti iš tos virtualios erdvės. Turgeliai prarado šiek tiek, nes atsirado jau tų perpardavinėtojų, ir jie praranda savo autoritetą. Aišku, yra ūkininkų, kurie prekiauja, kurie turi savo klientų ratą, tai negali sakyti, kad tai visai užsidaręs reikalas, bet mažėja. Internetu didėja, ir manau, kad tai perspektyvu“, – pasakojo Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Antanas Vailionis.

Ketverius metus gyvuojančiame portale „Kaimas į namus“ prekiauja daugiau nei pustrečio šimto ūkininkų, tarp pirkėjų – 130 aktyvių bendruomenių. Platformos steigėjai sako, kad tai buvo priemonė ūkininkui surasti pirkėją, o dabar ne vienas jų bendrauja ir mezga prekybos ryšius asmeniškai.

„Jaunesni ūkininkai, jie ieško įvairiausių alternatyvių būdų, kaip taupant savo laiką, kuris šiais dienai veikiausiai yra brangus, kaip pasiekti vartotoją trumpiausiu keliu ir pateikti jam tai, ko jis iš tiesų nori. Jis skirtas smulkesniems ūkininkams, kaip rodo stebėjimo rezultatai svetainės naudojimo, iš tiesų jaunesni ir dalyvauja toje priemonėje gerokai aktyviau nei vyresni“, – sakė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Kaimo plėtros skyriaus vedėja dr. Rita Vilkė.

Jaunųjų ūkininkų atstovo teigimu, perkantys produkciją internetu labiausiai norėtų įsigyti visą prekių krepšelį – daržovių, pieno, mėsos, tačiau jaunieji ūkininkai dažniausiai specializuojasi.

Dar vienos internetinės prekybos platformos „Maisto turgus“ kūrėjai sako, kad parduodami savo produkciją internetu ūkininkai skatina nešvaistyti maisto. Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje kasmet išmetama beveik 600 tūkst. tonų maisto atliekų.

„Žmonės patys yra linkę ir labiau ieško vietoje užaugintų daržovių ar kitų maisto produktų, sezoninių daržovių, sezoninių maisto produktų, kas asocijuojasi su sveika mityba, tačiau mūsų platforma nesispecializuoja vien tik ūkininkų užaugintuose produktuose, mes apimame ir tuos pačius smulkiuosius ūkininkus, smulkiuosius augintojus, kurie galbūt augina daugiau sau, bet nesunaudoja viso to, ką užaugina. Tai reiškia, kad galbūt tie produktai užauginti su didesniu rūpesčiu, su didesne meile, su didesne atsakomybe, nes tu augini sau“, – kalbėjo platformos „maistoturgus.lt“ bendraautorė Aistė Jankūnaitė.

Jeigu per metus savo užaugintų produktų ar iš jų pagamintos produkcijos parduodama už mažiau nei 45 tūkst. eurų, mokesčių mokėti nereikia.