Panašumas
Panašumo reikšmė simpatijai bei patrauklumui visuomet stipriai pabrėžiama skirtingose patrauklumą aiškinančiose teorijose. Tai nuosekliai pasitvirtina, kadangi nuostatų ir įsitikinimų, interesų, asmenybės ir net fizinės išvaizdos panašumas yra labai stiprus patrauklumą sąlygojantis veiksnys. Ir kuo santykiai su kitu asmeniu yra artimesni, tuo daugiau panašumų mes patys sąmoningai ar nesąmoningai ieškome įvairiose srityse.
Daugybė tyrimų patvirtina, kad kuo daugiau panašumų – kilmės, išsilavinimo, politinių, religinių, etninių, interesų, skonio, asmenybės savybių ir kt. turi bendraujantys, tuo jie patrauklesni vienas kitam, ir tuo sėkmingesnis jų bendravimas. Netgi fizinio patrauklumo panašumas yra būdingas daugeliui porų.
Visgi panašumas daugelyje gyvenimo sričių dar negarantuoja sėkmingų santykių. Šioje vietoje ypatingai reikšmingas veiksnys yra panašių nuostatų santykis ir jų svarbumas. Ir jei kitas asmuo pritaria jums daugelyje sričių, tačiau nuomonės išsiskiria toje sferoje, kuri yra viena iš svarbiausių jūsų gyvenime, gali būti, kad kitų panašumų nepakaks tam atsverti. Pvz., moteris, kuri mano, kad svarbiausia jos gyvenime sukurti šeimą ir pagimdyti daug vaikų, sutinka vyrą, kuris beveik viskame jai pritaria ir su kuriuo turi daug panašumų, tačiau jis mano, kad gyventi reikia nesusituokus ir tikrai jau neverta apsikrauti vaikais. Kaip manote kokia šių santykių perspektyva?
Kodėl panašumas taip didina patrauklumą? Nuostatų bei įsitikinimų panašumas tarp žmonių patenkina itin svarbų individo poreikį rasti patvirtinimą savo pažiūrų teisingumui. Kai mes sutinkame taip pat kaip ir mes galvojančius žmones, įsitikiname, kad mąstome „teisingai“ ir todėl jaučiamės geriau. Be to, sutikę panašiai mąstančius ir jaučiančius, mes tikime, kad galime numatyti tų žmonių elgesį, ir tai didina pasitikėjimo ir saugumo jausmus, o tuo pačiu ir tų asmenų patrauklumą.
Panašumas tikrai veikia, tikrai traukia. O kaip priešybės?
Visi žinome posakį „priešybės traukia“. Ir iš tiesų kartais kiti žmonės mus traukia, nes turi savybių, kurių mes neturime. Šis skirtingumas ypatingai gali būti naudingas santykiuose tuomet, kai bendraujantys gali papildyti vienas kitą, patenkindami vienas kito poreikius. Todėl asmuo su stipriu globos pradu ir trokštantis rūpintis kitu sudarys idealią porą su tuo, kuris nori, kad juo rūpintųsi.
Taigi papildymas yra pagrindinis priešybių trauką sąlygojantis veiksnys. Tačiau papildymas vis tik yra silpnesnis patrauklumo veiksnys nei panašumas. Tyrimai rodo, kad į porą dažniau pasirenkami tie asmenys, kurie yra panašūs savo asmenybe, fizine išvaizda ir socialiniu statusu, negu nepanašūs. Tas pats vyksta ir renkantis artimus draugus, bendraminčius (ne veltui jie ir vadinami bendraminčiais).
Peržvelkite mintyse savo draugų ir gerų pažįstamų ratą. Ar niekada nekilo klausimas, kodėl užmegzdami artimesnius santykius sąmoningai ar nesąmoningai pasirinkote būtent juos? Pergalvoję ko gero atrasite, jog yra tam tikri dėsningumai lemiami tarpusavio traukos, ir šie pasirinkimai toli gražu nėra atsitiktiniai.
O ką byloja Jūsų patirtis? Pasidalinkite savo pavyzdžiais komentaruose.
Antanas Mockus | pimc.lt