Mažosios jėgainės Lietuvoje nėra naujovė. Joms galima priskirti praktiškai visas savadarbes vėjo jėgaines.
Priklausomai nuo generatoriaus galingumo ir jėgainės dizaino, ji gali kainuoti nuo kelių šimtų iki 20–30 tūkstančių eurų. Kita vertus, įsirengus tokią jėgainę elektros sąskaitos per metus gali sumažėti 50–90 proc.
Vidutiniškai butuose per metus yra suvartojama 1800–2400 kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos. Mažuose individualiuose namuose 3000–3600kWh, o dideliuose–mažiausiai 5400 kWh per metus.
Priklausomai nuo vietos, 1kW galios vėjo jėgainė per metus gali pagaminti apie 2000kWh elektros energijos. Taigi visai tikėtina, kad 2kW galios vėjo jėgainės, pastatytos tinkamoje vietoje, gali elektra aprūpinti nedidelį namą.
Horizontali ir vertikali vėjo jėgainė
Vėjo jėgainės skirstomos į du tipus – tai horizontalios, kurias esame pratę matyti besisukančias laukuose, ir vertikalios, mūsų šalyje dar ne taip smarkiai paplitusios.
Skirtumai tarp šių jėgainių labai menki.
Silpniausios vertikalios ašies jėgainės pradeda gaminti elektrą esant vos 2m/s greičiui, kai tokio paties galingumo horizontalios ašies jėgainėms reikia 3m/s greičio.
Vertikalios ašies jėgainės visada bus atsisukusios į vėją ir suksis, horizontalios ašies jėgainės praras dalį energijos, kai staiga pasikeitus vėjo krypčiai nustos suktis.
Didžiausias skirtumas yra kaina. 1kW galios horizontali vėjo jėgainė kainuoja maždaug 1000 eurų, vertikalios ašies – 2000 eurų. Kintant galingumui, kainų skirtumas taip pat kinta, tačiau jis dažniausiai tik didėja. Pavyzdžiui, 3kW galios horizontali jėgainė kainuotų maždaug 2500 eurų, o vertikali – 6000 eurų.
Šie kainų skirtumai atsiranda, nes vertikalios ašies vėjo jėgainėms pagaminti reikia daugiau medžiagų, be to, jų transportavimas sudėtingesnis.
Įmonės „Energitechas“ konsultantas DELFI pasakojo, kad gyvenant mieste geriausia statyti vertikalios ašies vėjo jėgaines, nes jas galima užsidėti ant stogo. Užmiestyje geriau statyti horizontalios ašies jėgaines.
„Vertikalios ašies jėgainėms mieste keliami mažesni reikalavimai, o užmiestyje už tokią pačią kainą galima pasistatyti daug galingesnę horizontalios ašies jėgainę“, – sakė „Energitecho“ atstovas.
Reikia kai ką žinoti
Panaudotą horizontalios ašies, 300W jėgainę parduodantis Julius sako, jog turint elektros energijos kaupimo įrenginį, tokios jėgainės pakaktų norint aprūpinti elektra sodo namelį.
„Jei nedidelis namelis, tai apšviestų, o su baterija būtų galima ir virdulį naudoti“, – juokėsi pašnekovas.
„Energitecho“ konsultantas pasakoja, kad 2kW galios jėgainės turėtų pakakti aprūpinti elektra nedidelį namą.
„Dviejų kilovatų gali pakakti, bet viskas priklauso nuo vėjo, jeigu vieta gera, turėtų pakakti. Su elektros energijos kaupimo įrenginiu tikrai pakaks“, – DELFI teigia konsultantas.
Reikia žinoti, kad kuo galingesnė jėgainė, tuo galingesnio vėjo reikia norint, kad ji pradėtų veikti. Pavyzdžiui, silpnesnės nei 1kW jėgainės jau pučiant 2 m/s vėjui pradeda gaminti elektros energiją. Pučiant tokio stiprumo vėjui šnara lapai. 5kW galingumo jėgainė pradeda veikti pučiant maždaug 4 m/s vėjui.
Greičiausiai atsiperka prie jūros
Teoriškai 2kW galios jėgainė per metus gali pagaminti tiek elektros, kad pilnai patenkintų 4 asmenų šeimos elektros energijos poreikį. Tokia jėgainė kainuotų apie 2 000 eurų, taigi jau po 5 metų galima tikėtis, kad ji atsipirks.
Vis dėlto viskas nėra taip paprasta. Vėjas nėra pastovus. Vidutiniškai didžiausias vėjo greitis Lietuvoje yra prie jūros. Ten jis siekia daugiau kaip 6m/s, kai tuo tarpu Varėnos ar Zarasų apylinkėje jo vidutinis greitis būna tik apie 3m/s.
Taigi, prie jūros jėgainės turėtų atsipirkti greičiau, tačiau vėjo greitis priklauso ir nuo konkrečios vietos. Daubose, prie miškų ar tarp pastatų mieste jis bus daug silpnesnis nei ant kalvos ar plikame lauke.
Gali būti ir taip, kad jėgainė išvis neatsipirks, jeigu ji per galinga arba jeigu įrengta prastoje vietoje, dėl to norintys įsirengti jėgainę turėtų nepasitikėti statistika, bet atkreipti dėmesį į vietovės specifiką.
