Nuo šiol ji — pirmoji ir vienintelė Lietuvoje aktyviai kurianti drabužių dizainerė, pelniusi mokslinį daktaro laipsnį, rašoma pranešime spaudai.
„Džiugu, didelis darbas padarytas. Augau šeimoje, vertinusioje knygas, tad matyti knygos formą įgavusią savo darbą — puikus jausmas.
Man labai patiko pats mokymosi procesas. Troškau teorinio tobulėjimo, kad kalbos suktųsi ne vien apie drabužius ir greitai besikeičiančias tendencijas. Taip pat norėjau integruoti savo kaip motinos patirtį į kūrybą, taip ją įprasminti“, — apsigynusi disertaciją mintimis dalinosi A.Kuzmickaitė.
Meno doktorantūros dizaino krypties gynimo tarybai A.Kuzmickaitė pristatė ketverius metus rengtą meno projektą „Kasdienybė kaip kūrybos inspiracija. Dizainerio savirefleksija“. Disertacijos vadovai — doc. dr. Nerijus Milerius ir prof. Jolanta Talaikytė.
Pagrindinis jo tikslas buvo atskleisti kasdienybės fenomeno mados dizaine XXI amžiuje svarbą, parodant filosofinius, socialinius ir meninius šio reiškinio aspektus. Remdamasi prancūzų filosofų įžvalgomis, drabužių dizainerė parodė, kad kasdieniai daiktai gali tarnauti kaip vertingas įkvėpiantis stimulas ir pademonstravo būdus, pagal kuriuos šie procesai vyksta.
Kartu A.Kuzmickaitė pateikė teoriją puikiai iliustruojančius savo darbus iš pastarųjų trijų plačiajai visuomenei pristatytų kolekcijų, didžiulės sėkmės sulaukusią ir plačiai tirazuotą patalynės kolekciją bei Nacionalinio operos ir baleto teatro spektakliui „Ernanis“ kurtus kostiumus.
„Meno projektas aktualus ir inovatyvus. Ekstravagantiški kostiumo dizaino objektai demonstruoja, kad iškelti bei ginami teiginiai aktualūs, o doktorantė puikiai pasirengusi veikti plačiame profesiniame kontekste“, — neabejojo Vilniaus dailės akademijos rektorius profesorius Audrius Klimas.
„Mane žavi dizainerės polėkis ir meno pasaulio žmonėms būdinga drąsa – savotiškas „rankos lengvumas“, kai į daugiasluoksnį kultūros bei filosofijos pasaulį, kuriame tarpsta ir mados diskursas, ji žvilgteli panašiai kaip į vaikiškų žaislų netvarką, su kuria dirba kūrybinėjė meno projekto dalyje“, — profesoriui antrino Meno doktorantūros dizaino krypties gynimo tarybos pirmininkė, VDA docentė Deima Katinaitė.
A. Kuzmickaitė meno projektą bei disertaciją taip pat vertino menotyrininkė bei akademijos docentė Agnė Narušytė, dailininkas bei kompozitorius, Jono Meko Vizualiųjų Menų Centro vadovas Gintaras Sodeika bei kviestinė viešnia iš Didžiosios Britanijos – mados tyrinėtojos, London College of Fashion dėstytoja dr. Agnes Rocamora.
A.Rocamorai rūpėjo sužinoti, ar A.Kuzmickaitė planuoja toliau domėtis pasirinkta tema ir, jei taip, rekomendavo keletą autorių, į kurių darbus taip pat būtų verta atkreipti dėmesį.
Tačiau ne vienerius metus A.Kuzmickaitę pažįstantiems kaip atkaklią, disciplinuotą studentę bei talentingą kūrėją atsakymas aiškus ir taip. Humanitarinių mokslų daktarės Leonardos Jekentaitės – Kuzmickienės ir signataro, filosofijos mokslų daktaro, profesoriaus Bronislavo Kuzmicko dukrai šis pripažinimas — įkvėpimas siekti naujų tikslų.
„Tikslo tapti profesore neturiu, visgi esu labiau praktikė. Tačiau man patiktų neapleisti tyrinėtos temos ir pateikti ją platesnei auditorijai“, — užsiminė A.Kuzmickaitė.
