Po DELFI straipsnio – tuntai lankytojų
Moteris kalba, kad po pernai pasirodžiusio DELFI straipsnio apie restoraną į jį pradėjo plūsti žmonės. Ne tik pavalgyti, bet ir pažiūrėti į lauko tualetą. „Garsiausias Lietuvos pastatas po prezidentūros. Buvo humoro šou. Žmonės važiavo iš visos Lietuvos selfintis į mūsų tualetą“, – juokiasi.
Tiesa, kai kurie lankytojai buvo ir pernelyg įžūlūs: „Pradėjo važiuoti labai daug klientų su bambaliais, nekultūringų. Mes gerbiame savo klientus, man pačiai būtų nesmagu, jeigu atvažiuoji pavalgyti, o ten... Mes turime teisę rotuoti, ką priimame į savo namus, ko nepriimame, nes yra tai ir mūsų namai.
Lindo ir per krūmus, ir per uždarytus vartus. Sako, mes tik pažiūrėti. Pagalvojau, kai žmonės važiuoja į ekskursiją pažiūrėti eksponatų, tai irgi moka pinigus už bilietą. Todėl prie vartų pastatėm gražų stendą „Jeigu jums tik pažiūrėti – 5 eurai“, – pasakoja J. Minderytė-Motiekaitė.
Tiesa, tai buvo tik pokštas, turėjęs atbaidyti nekultūringus svečius, bet keli lankytojai bandė įsiūlyti pinigus už neįprastą pramogą. Kai kurie, pasak verslininkės, ir piktinosi tokiu stendu.
Džiaugiasi sėkmingu sezonu
Tačiau šiandien namų restorane jau ramiau – pasibaigus vasarai verslininkė sako dirbanti tik savaitgaliais arba pagal užsakymus. Visgi pasibaigusi antroji vasara atnešė gerų rezultatų – lojalių klientų ratas vis didėja.
„Džiaugiamės, kad užsiauginom didelį klientų ratą. Šiais laikais restoranų versle tikrai sunku padaryti, kad žmogus pas tave eitų, eitų ir eitų. Turime daug mylimų gerbėjų, kurie specialiai važiuoja iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio“, – džiaugiasi verslininkė.
Tiesa, J. Minderytė-Motiekaitė sako, kad turistų grupių, atvažiavusių autobusais, nepriima, nors tik pradėję dirbti apie tai galvojo. „Norime išlaikyti mažo objekto jaukumą. Kitas dalykas – viryklė, ant kurios aš viską verdu, yra paprasčiausias pečius. Neatsirado nė mikrobangų krosnelių, nė kitokių viryklių, todėl didelių grupių aptarnauti nėra galimybės“, – sako pašnekovė.
Garsiajam lauko tualetui iškilo grėsmė
Tiesa, „garsiausiam Lietuvos pastatui po prezidentūros“ – lauko tualetui – iškilo grėsmė. Europos Komisija prieš Lietuvą pradėjo pažeidimo procedūrą dėl to, kad per daug šalies gyventojų vis dar nėra prisijungę prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos, kitaip tariant, iki šiol vaikšto į lauko tualetą.
Neprisijungusiems prie centralizuotos nuotekų sistemos gyventojams numatytos ir baudos, birželį teigė Aplinkos ministerijos atstovai. J. Minderytė-Motiekaitė į tai reaguoja ramiai – jos restorane yra ne tik lauko tualetas.
Visgi, jeigu lauko tualetą valdžia lieps panaikinti, pašnekovė mąsto lauko tualetą pateikti kaip edukacinę programą-muziejų. „Jeigu lieps naikinti – užpilsim ir laikysim kaip eksponatą. Reikia apsvarstyti, pasitarti su institucijomis, gal galima palikti kaip nacionalinio paveldo eksponatą. Kolkas nepulsim kažko daryti. Žmonės turi pasirinkimo laisvę – kas nori į lauko tualetą, kas nori – į elementarų“, – sako namų restorano šeimininkė.
Lietuvoje trūksta autentikos
J. Minderytė-Motiekaitė samprotauja, kad tokie statiniai kaip lauko tualetai prideda kaimui autentikos: „Mes bendraujame su Europos sąjungos kaimo turizmo asociacijos prezidentu, jis visose konferencijose sako, kad nenaikintumėme savo istorijos, autentikos. Turistas į kaimo turizmo sodybą turi atvažiuoti ne kažkokių gipso kartono plytelių pažiūrėti, o autentikos. Turistas to ieško, bet Lietuvoje to nėra.
Kodėl pas mus, Lietuvoje, pilni pakraščiai pagyvenusių vokiečių su mobiliais nameliais. Jie atsiveža lauko tualetus, jie būna prie ežero, nori pasidžiaugti natūralia gamta, o ne plastmasine žolyte. Mums irgi daug užklausų rašė žmonės iš Izraelio – norėjo pagyventi būtent tokiame tikrame dalyke.“
Daugiausiai į namų restoraną atvyksta vokiečiai, prancūzai, sako J. Minderytė-Motiekaitė. „Net buvo atėję turistai iš Katalonijos. Pėsti. Išeinu – šuo loja. Nėra, atrodo, jokios mašinos, žiūriu, jauna porelė ateina į kiemą. Galvoju, kas čia dabar. Per „Google Maps“ mus susirado ir atėjo pėsti. Pro mus į Latviją“, – linksmą nutikimą atsimena pašnekovė.
Netrukus atidarys naują vietą
Taip pat, anot jos, turistų grupės nori pigiau ir greičiau pavalgyti. Dėl šios priežasties sutuoktiniai ruošia naują restoraną „Maisto baras“ pačiame Kavarsko miestelyje, esančiame visai prie pat Anykščių. Paprastam žmogui, kaip sako ji.
„Plečiamės, nes matom, kad yra dideli srautai žmonių, kurie nori greitai pavalgyti. Pas mus, namų restorane, daug kam jūros gėrybės, vidury kaimo... Sako, kodėl sriuba pas jus brangi? Todėl, kad ne iš kubelių, kaip aš padarysiu pigią sriubą. Pas mus visai kita koncepcija, mes jos griežtai laikomės“, – aiškina J. Minderytė-Motiekaitė.
Anykščiuose dauguma vietų yra „vieno patiekalo reiškinys“, tikina pašnekovė, – žmogus tiesiog negali išsirinkti, ką jis nori valgyti. „Jeigu makaronai, tai tik makaronai, jeigu koldūnai – tik koldūnai. Naujame restorane bus ir šonkauliukų, kuriuos aš labai mėgstu, ir mėsainių, ir kebabų – tokių, kokius daro Gruzijoje“, – sako verslininkė.
Paklausta, kodėl jos nuomone Anykščiuose nėra daug pasirinkimo, ką valgyti, pašnekovė svarsto: „Galbūt verslininkai į tai žiūri nerimtai. Jie galvoja, kad maistą reikia gaminti masėms, nėra kokybės. Nemalonu, kad klientui patiekia nekokybišką produktą. Manau, kad iš verslininko pusės tai yra nepagarba klientui. Mano darbo principas visą gyvenimą buvo toks, kad arba daryti gerai, arba tada jau išvis nedaryti.“
Ji sako pastebėjusi masinį maitinimo įstaigų užsidarymo vajų. „Vien dėl to, nes klientas tiesiog nebegrįžta. Jis vieną kartą ateina, gauna nekokybišką produktą, todėl antrą kartą nebeateis. Anykščiuose yra daug įstaigų, kurios orientuojasi į pakelės turistą, kuris suvalgys bet ką. Bet kitą kartą jis jau neberekomenduos draugams. Po to šnekamės ir išeina taip, kad verslininkams darosi sunku“, – samprotauja.
Naujame restorane, anot jos, bus ir knygų, kurias galės skaityti vietos gyventojai. „Tam, kad žmonės ne tik pasiimtų valgyti ir išbėgtų, bet ir galėtų pabūti, pabendrauti, gal net ir knygą pavogti. O jeigu pavogs – bus didelis pliusas“, – šypsosi J. Minderytė-Motiekaitė.
Darbuotojų rasti sunku
Naujus lankytojus aptarnaus ir nauji darbuotojai. „Bandysim prajudinti kaimą“, – sako pašnekovė.
Tiesa, darbuotojų rasti Kavarske sunku, nes žmonės esą nenori dirbti. „Kaime yra ta žmonių karta, kuri augo ant pašalpų. Jau jų vaikai užaugę, bet žmonės nesupranta, kad kaime reikia dirbti. Kuo toliau, tuo labiau valdžia klampina į tą dalyką, kad ir toliau nesuprastų“, – apie nelengvas darbuotojų paieškas kalba J. Minderytė-Motiekaitė.
