Per šiek tiek daugiau nei keturis mėnesius, praleistus kariuomenėje, jis skundėsi šeimai ir draugams, kad tapo aukštesnio rango karininkų priekabių taikiniu. Spalio 3 d. A. Koržyčius rastas pakartas medicininio dalinio rūsyje.
Vaikino pėdos buvo surištos batraiščiu, o galva apgobta marškinėliais.
Baltarusijos tyrimų komitetas greitai atmetė įvykdyto nusikaltimo tikimybę ir priėmė sprendimą, kad A. Koržyčius pasikorė pats, t. y. įvykdė savižudybę, rašo rferl.com.
Šis atvejis tapo antruoju per mažiau nei šešių mėnesių periodą, kai šauktinis randamas pasikoręs Baltarusijos karinėje bazėje. Tokie liūdni nutikimai neabejotinai kelia kalbų apie dedovščiną – išskirtinio brutalumo priekabių formą, Sovietų Sąjungos palikimą.
Dėl štai tokių nelaimių netgi atsirado tokių, kurie reikalavo Baltarusijos gynybos ministro atsistatydinimo.
Kaip ir ankstesniuoju atveju A. Koržyčiaus šeima ir draugai buvo tikinami, kad tai tėra nemalonus nutikimas ir tiek.
„Tyrėjų versija dėl neva įvykdytos savižudybės paprasčiausiai yra idiotiška. Žmogus gyvenimo nenutraukia, surišdamas savo paties kojas ir ant galvos užsivilkdamas marškinėlius“, – patikino vienas iš velionio draugų.
Mirusio vaikino mama Svetlana Koržyč neabejoja, kad kariuomenė paprasčiausiai ketino situaciją užglaistyti ir šį atvejį nustumti į tolimiausią kampą. Vis tik ji ėmėsi veiksmų – kreipėsi į Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos atstovę.
„Ji man pasakė, kad vykdomas tyrimas ir imtasi visų būtinų priemonių. Kokių priemonių? Jie turėtų atstatydinti dalinio vadą, - sakė S. Kožyč. – Kodėl jie į kariuomenę įsileidžia tokius žudikus? Kam jie jiems yra reikalingi?“
Atkreipęs dėmesį į viešumoje sklandančius pasipiktinimus A. Lukašenka, sugebantis nepraleisti pro akis viešų protestų bet kokiomis formomis ir tai sėkmingai darantis jau daugiau nei du dešimtmečius trunkantį autoritarinio valdymo laikotarpį, buvo priverstas reaguoti.
Anot jos atstovės, A. Lukašenka asmeniškai stebi A. Koržyčiaus mirties tyrimą. Spalio 17 d. Baltarusijos tyrimų komitetas pranešė apie aštuonis šio tyrimo eigoje apklaustus karius, iš kurių du buvo sulaikyti.
Pastariesiems gresia iki 12 metų kalėjimo, jei jų kaltė bus įrodyta.
Vienas iš sulaikytųjų – Arturas Virbalas, žemesnio rango karininkas, pas kurį rasta A. Kožyčiui priklausiusi debetinė banko kortelė. Jo žmona savo ruožtu tikina, kad sutuoktinis yra nekaltas.
Ji mano, kad sulaikytieji tapo atpirkimo ožiais, siekiant apsaugoti aukštesnio rango karininkus.
„Suprantate kuo puikiausiai, kad jie neketina imtis kurio nors pulkininko. Aukštesnio rango karininkai iš viso to išeis švarūs, – neabejojo ji. – Pažįstu savo vyrą. Jis yra sakęs, kad jo kariai jam yra kaip vaikai. Jis visada jais didžiuodavosi, nuolat juos gynė.“
Ši mirtis nėra pirmoji Baltarusijos kariuomenėje per pastaruosius kelis mėnesius. Prieš mažiau nei šešis mėnesius kovo 31 d. šauktinis Artiomas Bastiukas rastas pakartas.
Jo šeima tada teigė, kad vaikinas buvo susidūręs su žodiniu priekabiavimu ir netgi įvardijo kelis iš tų, kurie tai darė. A. Bastiuko šeima, apimta siaubo dėl minties, kad nieko nebus daroma, praėjus dviem mėnesiams po vaikino mirties vyko į Minską, lankėsi Gynybos ministerijoje, kur išgirdo pažadą „pasirūpinti situacija“. Deja, nepaisant šių patikinimų byla buvo baigta nesiimant jokių veiksmų.
Iš naujo ši byla buvo atverta tik po A. Koržyčiaus mirties, kilus protestų jūrai, nors tokių Baltarusijoje dažnai išvysti netenka. Per 10 000 asmenų pasirašė internetines peticijas, kuriose reikalaujama Baltarusijos gynybos ministro Andrejaus Ravkovo atsistatydinimo.
Su priekabiavimu Baltarusijos kariuomenėje susidūrę šauktiniai išdrįso papasakoti apie savo asmenines patirtis. Priekabiavimai kariuomenėje toli gražu nėra neįprastas fenomenas, o dedovščina (šis žodis rusų kalba reiškia senelių valdžią) – tai Sovietų Sąjungos paveldas, tekęs Baltarusijos karinėms pajėgoms.
Šiuo terminu apibūdinamas neigiamas elgesys pasižymi itin dideliu žiaurumu, kartais netgi priverčiančiu žmones nugrimzti į gilų emocinį liūną, atsidūrus kuriame savižudybė, atrodo, tampa vienintele galima išeitimi.
Remiantis Baltarusijos gynybos ministerijos pateikiamais statistiniais duomenimis, šalyje 2008-2017 m. fiksuotos 37 savižudybės, įvykdytos karinės tarnybos metu. Kaip teigiama žiniasklaidos pranešimuose, vien 2017 m. tokių atvejų buvo keturi.
Apžvalgininkai ir buvę kariai sutartinai tvirtina, kad karinėje bazėje, kurioje rastas pakartas A. Koržyčius, sudarytos tobulos sąlygos priekabiavimams klestėti. Remiantis duomenimis, pateikiamais oficialiame Baltarusijos gynybos ministerijos leidinyje, skirtame kariuomenės naujienoms, šioje bazėje esančių karių skaičius siekia apie 4500.
Kitaip tariant, apie 10 proc. iš visų 48 900 Baltarusijos karių tarnybą atlieka būtent ten. Dauguma šauktinių bazėje praleidžia 3-4 mėnesius, po kurių perkeliami į reguliariųjų pajėgų dalinius, grįžta į įprastinį gyvenimą ar dar kur nors.
„Didelėje teritorijoje išsibarstę daug žmonių, jie nuolat atvyksta ir išvyksta. Kontrolės ir disciplinos čia mažiau“, – pasakojo šauktinis, prisistatęs Andrėjaus vardu.
Šis asmuo sutiko su žurnalistais bendrauti tik anonimiškumo pagrindu, teigdamas, kad bijo keršto. 30-metis Igoris, šioje bazėje tarnavęs 2006 m. ir sutikęs bendrauti prisistatydamas tik vardu, pasakojo, kad dalinyje, kuriame jis tarnavo, priekabių daug nebuvo, tačiau patikino, kad kiekvienu atveju tai priklauso nuo vado.
Igorio teigimu, jo dalinys buvo normalus, bet kaimyniniame buvo kur kas prastesnė situacija. Tame dalinyje, kaip pasakojo Igoris, seržantas šliūkštelėjo vedančio vandens jaunam šauktiniui į veidą. Kiek pamena Igoris, tada kaltės dėl nutikimo niekas neprisiėmė.
„Visa tai labai greitai buvo uždangstyta, - patikino jis. – Jie turi savo mafiją.“
Tėvai, sūnus lankantys šioje bazėje, kalbėti su žurnalistais apie priekabiavimo atvejus ar A. Kožyčiaus mirtį noro neišreiškė.
„Kariai nepažinojo mirusio šauktinio ir nėra jokių kalbų apie dedovščiną“, – patikino vieno iš karių šeimos narys interviu leidiniui „Current Time“.
„Ne, nieko apie dedovščiną. Jokių kalbų apie tai nėra“, – šią versiją patvirtino ir kitas kalbintas kario artimasis.
„Matote, jie tiesiog bijo ką nors sakyti“, - liūdną tiesą konstatavo moteris, kurios sūnus šiuo metu tarnauja toje bazėje. Tiesa, prieš kamerą ji kalbėti taip pat atsisakė.