Kaip parodė DELFI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės apklausa, 46 proc. šalies gyventojų įsitikinę, kad minimali alga turėtų būti nustatoma automatiškai ir siekti 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Kiek daugiau nei po 12 proc. apklaustųjų galvoja, kad turėtų būti nustatoma taip, kaip dabar, t. y. politikų sprendimu arba atsižvelgiant į skirtingus ekonomikos sektorius.
Maždaug po lygiai pasidalijo manančių, kad mažėjant gyventojų skaičiui reikėtų nustatyti lankstesnes sąlygas Lietuvoje įdarbinti darbuotojus iš kitų šalių ir įsitikinusių, kad to daryti nereikėtų.
Kad per pastaruosius metus atlyginimas arba pajamos padidėjo, nurodė 39 proc. respodentų, o kad jos nepasikeitė – 48 proc.
Penktą ryto bėgo iš Prancūzijos
Komentuodamas visuomenės tyrimo rezultatus banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas svarstė, kad tai galėtų būti signalas politikams.
„Patys žmonės nori, kad minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) nebūtų politizuotas dalykas. Jie norėtų, kad būtų nustatytas tam tikras objektyvus rodiklis susietas su vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU). Politikams tikrai geras ženklas, priėmę tokį sprendimą, jie galėtų užsidirbti papildomos paramos.
Aišku, taip jie šiek tiek išleistų žvirblį iš rankų ateityje, bet dabar pagunda yra tikrai nemenka tai daryti politiškai, o ekonomiškai irgi, manau, būtų kur kas daugiau aiškumo“, – kalbėjo jis.
„Kita vertus, jei MMA būtų nustatomas ne pagal šios dienos duomenis, o, pvz., buvusių prieš metus ar dvejus, tai galėtų būti priimtinas variantas. Tačiau taip pat nustatytas dydis turėtų būti atsižvelgiant į infliaciją ar bent 2 proc.“ – komentavo pašnekovas.
Jo nuomone, gyventojų nuomonė dėl lengvesnio užsieniečių atsivežimo išsiskyrė veikiausiai dėl to, kad buvo neaišku, apie kokių darbuotojų atsivežimą klausta:
„Kokie tie užsieniečiai – ar tai būtų pigi darbo jėga ir ji konkuruotų darbo užmokesčio dydžiu, ar specialistai, kurių trūksta. Pvz., regionuose medikų ar IT sektoriaus darbuotojų, kurių apskritai Lietuva paruošia gal ne tiek daug. Taigi, jie gal galėtų iš kitų šalių atvykti. Jei klausimas būtų detalesnis, nuomonių pasiskirstymas nebūtų toks didelis.“
Ž. Mauricas pritartų, kad sąlygos atsivežti darbuotojų iš užsienio būtų palengvintos, tačiau su sąlyga, kad jiems būtų užtikrintos tokios pačios teisės kaip Lietuvos darbuotojams.
„Pats tą duoną esu ragavęs, Prancūzijoje dirbęs. Labai nesmagus jausmas tiek pačiam, kai tave diskriminuoja, tiek nesmagus jausmas ir už prancūzus, nes juos irgi diskriminuoja – man norėjo mokėti mažesnį atlyginimą, tad pabėgau iš jų, ištranzavau penktą ryto.
Jeigu toks bus žmonių vežimas ir jų teisės nebus gerbiamos, jeigu jie bus naudojami kaip pigi darbo jėga, realiai pažeidžiant žmogaus teises, nemokant mokesčių, žinote, koks mūsų mentalitetas, tada geriau iš viso nereikia. Tada bus daug socialinių problemų. Bus kaip tąkart, kai užsieniečiams teko nakvoti lauke Vilniaus centre.
Realiai tokiais atvejais pelnas yra privatizuojamas, o visi socialiniai kaštai nacionalizuojami. Visi mes turėsime sumokėti ar už tų žmonių deportaciją ar minimalų pragyvenimą. Tokių dalykų negali būti. Taigi, reikėtų labai žiūrėti, kad nebūtų piktnaudžiavimo. Kitaip galima prisivirti košės ir tada žmonės nenorės prisikviesti ir tų kvalifikuotų bus apskritai blogas požiūris į užsieniečius“, – įsitikinęs ekonomistas.
Anot jo, yra žmonių, pvz., iš Indijos, kurie atvažiuoja į Lietuvą studijuoti mediciną ir 1–2 tūkst Eur atlyginimas juos visiškai tenkina.
Kalbas apie MMA reikia baigti
Seimo narė Aušra Maldeikienė mano, kad nėra prasmės gyventojų klausti apie MMA, nes taip tik „užkalbama problema“.
„Kitas rimtas klausimas, kodėl Lietuvoje apskritai tiek daug darbuotojų gauna minimalią ar dar mažesnę algų. Normaliose Vakarų valstybėse šis skaičius sudaro 3 proc., na, daugiausia 5 proc., o Lietuvoje – apie 20 proc. Iš tikrųjų mažos algos Lietuvoje slepia didelį šešėlį, taigi visiškai nesvarbu, koks bus jų dydis.
Jos nuomone, reikia baigti diskusijas dėl MMA, o dėl to turėtų susitarti patys darbuotojai ir verslininkai:
„Profesinės sąjungos, kurių atstovai dabar savo gražius, spindinčius, laimingus veidus deda jau nežinau, ant kelinto nacionalinio susitarimo, iš tikrųjų galėtų susitarti. Taip nors kartą pademonstruotų, kad moka dirbti, nes dabar tik moka iš biudžeto pinigus siurbti ir iš jo tarpti.
Valstybė turėtų atsistoti į pozą, nes daugybė minimalių algų yra viešajame sektoriuje. Kaip tai gali būti? Kas ten yra? Valytojos už tiek dirba, kurioms biudžetas moka du kartus algą, nes dažnai atiduoda socialinei įmonei.“
A. Maldeikienė atkreipė dėmesį, kad VDU Lietuvoje yra toks mažas, kad jau dabar MMA artėja prie pusės jo dydžio, tačiau iš tokios sumos žmonės vis tiek neišgyvens.
„Valstybė savo išteklius turėtų skirti viešajam sektoriui stiprinti. Nes tuoj žmonės prie algos gaus 5 Eur, bet neturės jokio gydytojo ir susirgę jų vaikai nebus gydomi. Šitaip tvarkant valstybę, alternatyva visiškai aiški – tu gausi 5 Eur, bet negausi gydytojo ir tavo vaikas mokysis mokykloje, kur mokytojas pervargęs ir neskirs dėmesio.
Kai sakoma, kad taip skurdas mažinamas, tai reiškia, kad Lietuva suranda naują pasaulio valdymo metodą. Visame pasaulyje ir ypač Europoje visi mokslininkai gerai žino, kad skurdas mažinamas skiriant daugiau lėšų viešajam sektoriui, švietimui, o ne pridedant 5 Eur prie algos“, – kalbėjo politikė.
Jos vertinimu, Lietuvoje priimtas socialinis modelis yra nevykęs:
„Jis pagamintas iš keturių skirtingų dalių. Socialinė politika – pagal vieną modelį, bandoma kopijuot Vokietijos modelį. Ekonomika – pagal anglosaksiškąjį. Institucijos – pagal pačius biurokratiškiausius variantus. Tiesiog chaosas. Ir dėl to tiek daug žmonių gauna MMA.“
Apklausos ir pajamų tyrimo rezultatai skirtingi
„Kita vertus, santykinai didelė dalis respondentų, nurodžiusių, kad pajamos nepasikeitė, neprieštarauja mūsų atlikto tyrimo įžvalgoms: jei pajamos padidėjo tik dėl to, kad padidėjo MMA, žmonės nebūtinai vertins tai, kaip padidėjimą.
Kai kurie gali vertinti realų pajamų pokytį atsižvelgus į infliaciją: kylančių kainų fone pajamų didėjimas nejaučiamas“, – komentavo patarėja.
Jos vertinimu, tyrimo klausimas apie tai, kad MMA turėtų būti 50 proc. VDU, nedaug ką sako apie gyventojų nuomonę ar poreikį.
„Manau, kad atsakymai būtų pasiskirstę panašiai, jei būtų nurodyta nebūtinai 50 proc. VDU, bet pavyzdžiui, 60 proc. ar 40 proc. Žmonėms svarbu aiškumas – aiškus, nuspėjamas, intuityvus, paprastas taisyklių nustatymo principas.
MMA ryšys su VDU – logiškas. Tai, kad VDU turi būti didesnis negu MMA – logiška, nes didesnės pastangos turi būti įvertintos didesniu atlygiu. Tai žinutė įstatymų leidėjams“, – svarstė J. Varanauskienė.
Anot jos, yra pavyzdžių, kai tokia žinia yra pasiekusi adresatą. Pvz., naujasis pensijų įstatymas numato aiškias taisykles, kada ir kiek turėtų būti didinamos pensijos.
„Tai, kad nėra dominuojančios nuomonės, ar reikia didesnio lankstumo įdarbinant užsieniečius, irgi rodo, kad formuojant vienokią ar kitokią politiką šiuo klausimu būtų reikalingas didelis aiškinamasis darbas visuomenei – kodėl to reikia, ir kam dėl to bus geriau.
Kita vertus, nėra visuotinio priešiškumo užsieniečiams – kad jie ateis ir užims mūsų darbo vietas ar kad dėl jų bus sunku išsiderėti didesnius atlyginimus“, – pastebėjo pašnekovė.
