„Mediaskopo“ direktorės Jūratės Stankuvienės teigimu, miestų ir miestelių komunikacijos kiekis išlieka tendencingas.
„Tam tikras suaktyvėjimas miestų komunikacijoje buvo stebimas po 2015 m. savivaldybių rinkimų, bet didesnės įtakos miestų matomumo tendencijoms tai neturėjo – pavyzdžiui, atotrūkis tarp Vilniaus ir Kauno visais skaičiuotais atskirais pusmečiais išliko gana didelis, kas ir atsispindi galutiniame rezultate“, – pažymi J. Stankuvienė.
Keturi daugiausia gyventojų turintys Lietuvos miestai atsiriekė net 77,3 procento visų paminėjimų, likusiems šešiems palikdami vos 22,7 procento. Tokie duomenys labai arti procentinės gyventojų išraiškos – pirmuose keturiuose miestuose gyventojų skaičius sudaro 80 procentų visų dešimties miestų gyventojų.
Miestų dešimtuke yra tik dvi išimtys – Utena, pagal gyventojų skaičiuje esanti 10 vietoje, atsiduria 7 vietoje pagal matomumą žiniasklaidoje, o mažiau už Mažeikius gyventojų turinti Jonava aplenkia juos pagal publikacijų ir pranešimų kiekį. Šie pavyzdžiai rodo, kad matomumas žiniasklaidoje siejasi ir su miesto ekonominiu pajėgumu.
Trijų pagrindinių kurortų neabejotina lyderė pagal matomumą žiniasklaidoje yra Palanga. Toliau seka Druskininkai ir Birštonas. Kasmet pastebimas Birštono augimas – lyginant su 2015 metais, šiemet šio miesto vardas žiniasklaidoje paminėtas beveik triskart dažniau.
Keturi kurortinės vietovės statusą turintys Lietuvos miestai žiniasklaidos dėmesio taip pat nestokoja - daugiausia kartų paminėtas Trakų vardas, toliau seka Anykščiai, Ignalina ir Zarasai.
