Tačiau pastarųjų poros metų įvykiai Monikos gyvenime nepraslydo ne tik pro akylai jos gyvenimą sekančių gerbėjų, bet ir net nesidominčių muzika žmonių akis: Monika pakeitė vadybininkus, savo stilių, muzikos skambesį, bet labiausiai akivaizdus pokytis – dainininkė gerokai sulieknėjo.
Dėl išraiškingų formų praeityje dažnai komentuota dainininkė šiandien sako, kad klausimai apie dietas ir lieknėjimą ją erzina, nes, pasak Monikos, gyvenime yra daug svarbesnių dalykų nei išvaizda ir kilogramai.
„Kuo labiau nesirūpinu nereikalingais kilogramais, tuo labiau visi klausinėja, ką aš darau ir kur dingo keletas kg ir nuo pilvuko, ir nuo kojų ir nuo veido…“, - sako dainininkė. - „Bet, nesupykit ir nepavydėkit, tikrai nieko nedariau, alinančių dietų nesilaikiau ir kugelių naktim nesapnavau… Prieš pusantrų metų nustojau vartoti alkoholį, o prieš šiek tiek daugiau nei metus atsisakiau mėsos. Pradėjau įsiklausyti į save, ko noriu ir kaip galėčiau palepinti savo sielą. Kai atradau laiko išgirsti, ko išties reikia organizmui, kūno svoris stabilizavosi. Kadangi ant svarstyklių kas rytą niekada nelipdavau, apie tai, kad sulieknėjau supratau tada, kai visi pradėjo stebėtis, ir kai norint įsigyti naują rūbą teko ieškot dydžiu mažesnio keletą kartų iš eilės“.
- Šiuo metu studijuojate Londone, ar jau galit pasakyti, kurioje šalyje, Lietuvoje ar Didžiojoje Britanijoje, labiau pastebimas liekno kūno kultas?
- Abiejose šalyse – savitas kūno kultas: mes šiek tiek daugiau kreipiam dėmesį į svorį, bet dažna britė kreipi`daug dėmesio į makiažo kiekį ant veido. Tiesiog kai gyveni Londone, pradedi į nieką nebekreipti dėmesio. Čia kasdien esi minioje įvairiausių žmonių, pats pavargtum, jei kiekvieną kitaip atrodantį apžiūrinėtum, skirtum tam energiją. Manęs jau niekas nebestebina, net ir merginos,su vakariniu makiažu ir priklijuotom blakstienom antradienio ankstyvą rytą išsiruošiusios į paskaitas. Su bendramokslėmis apie dietas ir grožį tikrai neteko nė karto kalbėti, mano aplinkoje ši tema nėra aktuali.
Aš labai norėčiau, kad Lietuvoje išnyktų ta baimė „o ką žmonės pasakys“. Visada sugebėdavau numot ranka į tuos, su kuriais mano požiūris, mintys nesutampa. Svarbiausia yra kiekvienam atrasti būseną, kuomet geriausiai jaučiamės savo kūne. Esmė paprasta, ta būsena kiekvienam yra skirtinga. Todėl nėra vieno recepto, kaip gražiai atrodyti. Gražiai atrodysi tik tada, kai gerai jausiesi pats su savimi.
- O ką Jums reikškia gerai jaustis? Galbūt be žalingų įpročių bei mėsos atsisakymo dar turite receptų?
- Turiu nebent antireceptą... Labai mėgstu saldumynus, negaliu be jų nė dienos. Po pietų visada geriu kavą su saldumynu. Idealiu atveju tai – torto gabalėlis, blogiausiu – turiu suvalgyti bent saldainį. Tačiau su savimi saldumynų nesinešioju: jei tik jų turiu, visus ir suvalgau.
Pyragaitis po ilgos dienos kartais gali tapti meditacija, dėmesiu sau, mažu pasilepinimu. Tačiau negalvokit, kad esu išprotėjusi dėl cukraus, jei reikėtų, galėčiau kokiam mėnesiui jo ir atsisakyti... Tačiau jei tikrai noriu ko nors saldaus, savęs neriboju. Būtent ribojimas dažnai ir sukelia priešingą reakciją: kai sau pasakai, kad negalima, to dalyko norisi dvigubai daugiau.
- Ar turite mėgstamiausią saldumyną?
Mėgstu gaminti, todėl dažnai kažką saldaus išsikepu ir pati, dažniausiai – keksiukus su riešutų sviestu. Niekada neatsisakyčiau šokoladinio pyrago ar morenginio riešutų torto. Taip pat dievinu cinamono aromatą. Ši mano meilė jam persikėlė net į muziką: būtent cinamonas tapo naujausios mano dainos įkvėpimu ir žiemos koncertų „vinimi“. Deja, kol kas turiu laikyti tai paslaptyje ir negaliu išduoti, kokiu pavidalu cinamonas pasirodys koncertuose Šv. Kotrynos bažnyčioje ir Žalgirio arenos amfiteatre. Pasakysiu tik tiek – bus jauku, šilta ir romantiška. Ir aplinkui kvepės cinamonu...
