Margrethe Vestager nedetalizuoja, kokį sprendimą Komisija siūlė Lietuvai, tačiau tikina, kad vienas jų - geležinkelių veiklų atskyrimas.
„Iki paskutinės minutės (buvome atviri pasiūlymams - BNS), kai priėmėme sprendimą, kad nemanome, jog (Lietuva - BNS) nori ar gali išspręsti problemą, tad mes turime priimti sprendimą dėl baudos“, - spaudos konferencijoje Vilniuje antradienį sakė M. Vestager, paklausta, ar tiesa, kad dar metų pradžioje Komisija jau buvo apsisprendusi dėl baudos „Lietuvos geležinkeliams“ .
Ji teigė negalinti detalizuoti, ką Komisija siūlė Lietuvai, tačiau teigė, jog veiklų atskyrimas būtų padėjęs ateityje išvengti konkurencijos pažeidimų.
„Teisinga sakyti, kad, išskyrus savaime suprantamą sprendimą atstatyti ruožą, kitas sprendimas yra užkirsti kelią tokiems pažeidimams ateityje. Žinoma, norime padalinti kompaniją - kažkas dirba su bėgiais, kažkas - su traukiniais.
Tačiau taip pat svarbu, kad tai yra beprecedentis veiksmas, kai norint išvengti konkurencijos, yra fiziškai pašalinama infrastruktūra“, - tikino M. Vestager.
Komisarė sakė negalinti griežtai teigti, kad Lietuvai neištaisius pažeidimo, Komisija kreiptųsi į teismą.
Tačiau kaip pavyzdį ji pateikė Airiją, kuri Komisijos nurodymu nepanaikino mokesčių lengvatų „Apple“, todėl Komisija kreipėsi į teismą.
M. Bartuška tvirtina, kad paskutinis pasiūlymas pateiktas dar kovą
Tuo metu „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška sako, kad paskutinį pasiūlymą dėl Rengės ruožo problemos sprendimo Lietuva pateikė kovą.
Jo teigimu, pasiūlymas apėmė išardyto ruožo atstatymą ir „tam tikrus struktūrinius“ pokyčius.
„Turėjome galimybę kartą pateikti pasiūlymą, jį pateikėme siūlydami, kaip ištaisyti tą situaciją, kad galime prisiimti įsipareigojimus atstatyti Rengės ruožą ir įgyvendinti tam tikrus struktūrinius pokyčius. Bet, matyt, tie pasiūlymai buvo nepriimtini ir Europos Komisija priėmė tokį sprendimą, kokį priėmė“, - BNS sakė M. Bartuška.
Jo teigimu, šie pasiūlymai Komisijai pateikti kovo pabaigoje.
„Vėliau teko tik kartą susitikti ir kalbėtis žodžiu, bet jau tas įvyko rugsėjį ir iš pokalbio buvo galima įtarti, kad tikriausiai sprendimą jie jau turi, nes didelės diskusijos apie opcijas jau nebevyko“, - sakė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.
Paklaustas, kuo kovą pateikti problemos sprendimai skyrėsi nuo ankstesnių Lietuvos pasiūlymų, M. Bartuška teigė, kad juose aiškiai buvo nurodyta, jog „Lietuvos geležinkeliai“ gali įsipareigoti atstatyti Rengės ruožą ir kalbėtis dėl struktūrinių įmonės pokyčių.
„Prie skirtos baudos yra reikalavimas atstatyti situaciją į prieš tai buvusią, o vienas iš variantų yra atstatyti ruožą arba kitos priemonės. Yra truputėlį palikta laisvės kalbėtis, bet aiškiausias supratimas yra, kad atstačius ruožą būtų atstatyta buvusi situacija“, - kalbėjo M. Bartuška.
Lietuvoje viešinti M. Vestager antradienį pareiškė, kad Lietuva iki paskutinės minutės turėjo galimybę rasti sprendimą ir išvengti 27,87 mln. eurų baudos „Lietuvos geležinkeliams“.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis praėjusią savaitę teigė, kad 2016 metų pabaigoje pradėjusi dirbti Vyriausybė neturėjo laiko ir galimybių išvengti EK baudos „Lietuvos geležinkeliams“.
EK praėjusią savaitę paskelbė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ neteisėtai apribojo konkurenciją, 2008 metais išardę bėgius iš Mažeikių į Rengę Latvijoje. Lietuva taip pat įpareigota ištaisyti pažeidimą - atstatyti bėgius arba imtis kitų priemonių konkurencijai atkurti.
Naujienų svetainė „Quartz“ apžvelgė vienuolika dėmesio vertų EK nuobaudų.