Reguliariai Vilniuje nuo 2003 besilankančio ir miesto problematiką išmanančio Edinburgo „Napier“ universiteto profesoriaus Tomo Rye teigimu, tai, kaip transporto problemas sprendė Lenkijos bei Slovėnijos miestai, Vilniui gali būti labai parankus pavyzdys, rašoma pranešime spaudai.
„Sprendimai, kurie buvo priimti reformuojant šių miestų transporto sistemą buvo kompleksiniai, patrauklūs žmonėms, turėjo aiškią viziją ir, manau, būtent todėl jiems pavyko pasiekti realių pokyčių. Taip, Krokuva yra šiek tiek didesnė už Vilnių, o Liubliana – mažesnė, tačiau iš esmės problemos buvo tos pačios, tad ir sprendimai gali būti panašūs“, – įsitikinęs profesorius.
Pasak jo, tiek Krokuvoje, tiek Liublianoje pirmiausia buvo labai rimtai pažiūrėta į miestų centruose esančių pėsčiųjų zonų plėtrą. Taip žmonėms suteikta daugiau erdvės ir suteikta galimybė patogiai pasiekti kone bet kurią miesto vietą.
„Pirmiausia, šie miestai sumažino transporto eismą centre, ypatingai mažesnėse gatvėse. Taip pat ėmėsi kompleksiškai spręsti automobilių statymo klausimą. Tai svarbu ne tik siekiant į tam tikras miesto vietas pritraukti daugiau turistų, bet, ypatingai Krokuvos atveju, toks sprendimas padėjo pritraukti didžiausią kvalifikaciją visoje Lenkijoje turinčius žmones, kurie į Krokuvą vyksta kaip į vieną ekonomiškai stipriausių miestų. Gyvenimo kokybė ir ekonomika – labai glaudžiai susiję dydžiai, ir pertvarkant transporto sistemą tai būtina turėti omenyje“, – sako T. Rye.
Anot eksperto, dar vienas itin pasiteisinęs miestų sprendimas – riboti įvažiavimą į centrą.
„Automobilių įvažiavimas į senamiestį ten ribojamas gerokai labiau negu Vilniuje. Ir to ribojimo tik daugėja. Pavyzdžiui, Krokuvoje itin reikšmingai išplėstas reguliuojamų automobilių pastatymo zonų (controlled parking zones) dydis, tačiau sugriežtinta automobilių statymo gatvėse tvarka. Nuosekliai mažinama pastatytoms ir važiuojančioms mašinoms skirta erdvė, kuri perleidžiama viešajam transportui. Tam, kad viešasis transportas judėtų greičiau nei mašinos, ir taptų patrauklus žmonėms, jam suteikiama vieta net ne itin plačiose gatvėse“, – pokyčius vardija profesorius.
Sistemingas pokyčių įgyvendinimas bei pakankamai ambicingi planai yra tos pamokos, kurių galima pasimokyti.
„Juk šie pokyčiai matomi ne Nyderlanduose, ne Švedijoje, o buvusiose socialistinio bloko šalyse. Taigi kaltinti mentaliteto, istorijos ir panašių dalykų tikrai neverta. Užtai verta imti ir įgyvendinti ilgalaikius pokyčius nesiblaškant ir nekaitaliojant krypties“, – sako Vilniaus aktualijas gerai išmanantis Edinburgo mokslininkas.
