Pasirodo, valstybės įmonę „Automagistralė“ daugiau kaip 20 metų valdęs Vladislavas Molis joje tvarkėsi kaip savo karalystėje.

Tačiau prabangą mėgęs kone karalius pasižymėjo ir vergvaldiškais valdymo principais. Aiškėja, kad jei sau, vadovybei ir šeimos nariams nieko negailėjo, pirko brangius automobilius ar kitokiais būdais pildė kišenes, tai kai kuriems paprastiems darbuotojams mokėti algų nepanoro.

Susisiekimo ministerijos atliktas vidaus auditas atskleidė, kaip vadovybė švaistė pinigus ir siekė asmeninės naudos, o V. Molis sudarydavo sąlygas pasipelnyti savo šeimos nariams. Pavyzdžiui, audito duomenimis, įmonė įsigijo nekilnojamojo turto Vievyje, permokėdama 4,3 karto iš su V. Molio sūnumi siejamų bendrovių.

Pats susisiekimo ministras Rokas Masiulis ataskaitos rezultatus pavadino sukrečiančiais ir teigė, kad tai „tipinis sovietinio priėjimo prie lovio pavyzdys“.

Vidaus audito metu išaiškėjo, kad įmonei padaryta daugiau nei 200 tūkst. eurų žala.

V. Molis ir vyr. buhalterė Birutė Rankauskienė, kilus įtarimams, buvo atleisti dar liepos 5 d., tačiau V. Molis atleidimas įsigaliojo tik šią savaitę – spalio 2 dieną. Visą šį laiką buvęs vadovas turėjo nedarbingumo lapelį dėl ligos.

DELFI gavo vidaus audito ataskaitą, kuri atskleidžia daugiau detalių, kaip savo karalystėje tvarkėsi V. Molis.

Du luomai karalystėje

Perskaičius įmonės vidaus veiklos ataskaitą galima susidaryti įspūdį, kad „Automagistralėje“ kaip kokioje karalystėje buvo du luomai – privilegijuotų darbuotojų ir ne tokių privilegijuotųjų.

Valstybinės darbo inspekcijos Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus specialistai DELFI teigė, kad Darbo ginčų komisijose šiais metais gauta 213 prašymų iš „Automagistralės“ darbuotojų, kurių dauguma susiję su darbo užmokesčiu.

Darbo inspekcija

Iš jau nagrinėtų prašymų – pasirašytos 209 taikos sutartys, likę prašymai – dar neišnagrinėti.

Kartu su profesinės sąjungos „Sandrauga“ pastangomis pasirašytos taikos sutartys daugeliui darbininkų leido susigrąžinti iki 4000 eurų nesumokėto atlyginimo, tačiau susigrąžinti tai, kas priklauso – nebuvo paprasta.

Auditas nustatė, kad įmonėje taip pat buvo kurtos fiktyvios pareigybės, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų specialisto – sandėlininko padėjėjo pareigos, kurių įmonės pareigybių sąraše net nėra. Tačiau tai nesutrukdė šiam darbuotojui mokėti 100 proc. atlyginimo dydžio priedus.
Vidaus audito ataskaitoje aiškėja, kad nors kai kuriems darbuotojams V. Molis atlyginimų mokėti nepanoro, kai kuriuos – itin vertino ir globojo.

Tarp tokių mylimiausiųjų – taip pat kaip ir V. Molis atleista įmonės vyr. buhalterė B. Rankauskienė. Premijas buhalterės gaudavo profesinės buhalterio dienos proga, nors tokių priedų skyrimas įmonės taisyklėse nebuvo numatytas, o štai su įmonės pagrindine veikla susiję kelininkai apie tokias premijas jų profesinės dienos proga tegalėjo pasvajoti.

Be to, 2015 m. į apskaitininko pareigas, likus 4 mėnesiams iki vaiko gimimo, buvo priimta ir vyr. buhalterės B. Rankauskienės marti.

Vyr. buhalterę ir kai kuriuos darbuotojus V. Molis taip mėgo, kad 2014 m. ir 2016 m. jiems skyrė įmonės apmokamus kelialapius į sanatoriją, su įvairiomis procedūromis, nors abiem kartais B. Rankauskienė oficialiai atostogavo.

Pažymima, kad kelionėms buvo naudotas tarnybinis transportas, o kuras nurašytas į kelių priežiūros sąnaudas.

Fiktyvios pareigybės

Auditas nustatė, kad įmonėje taip pat buvo kurtos fiktyvios pareigybės, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų specialisto – sandėlininko padėjėjo pareigos, kurių įmonės pareigybių sąraše net nėra. Tačiau tai nesutrukdė šiam darbuotojui mokėti 100 proc. atlyginimo dydžio priedus.

Kaip paskatinti mėgiamus darbuotojus V. Molis rasdavo įvairių būdų. Pavyzdžiui, už budėjimą žiemos metu 2014–2015 m. buvo nepagrįstai skirti priedai administracijos darbuotojams, kurie tokio darbo net neatlieka.

Nurodoma, kad bendrovė taip pat vien 2017 m. išmokėjo 22 tūkst. 949 eurus 22 centus nepagrįstų išeitinių kompensacijų darbuotojams, atleistiems jų pačių prašymu, kai kuriems skirtų priedų ir priemokų dydžiai buvo neadekvatūs jų kvalifikacijai, patirčiai, darbui.

Prabanga ir abejotini pirkiniai

Lietuvos kelių muziejuje veikia partrenktų gyvūnų ekspozicija

V. Molis kaip tikras karalius mėgo prabangą.

Štai 2016 m. įmonė vykdė du automobilių pirkimus, o jiems įsigyti paskelbė atvirus konkursus, tačiau kvietimą priėmus kelioms bendrovėms, pasiūlymą abiem atvejais sugebėjo pateikti tik viena – Tokvila.

Pasirodo, kitos įmonės konkursuose nė nebūtų galėjusios dalyvauti dėl pateiktų minimalių privalomųjų techninių reikalavimų.

Pavyzdžiui, „Toyota Avensis“ automobiliu įsigyti, kuriam buvo skirta 27,475 eurų, įtraukti tokie punktai kaip odinis šviesus salonas, greičio ribojimo ženklų atpažinimo sistema, elektrochromatinis galinio vaizdo veidrodis viduje, ne mažesnis nei 150 AG galingumas. Pabrėžtina, kad tai yra pati galingiausia „Toyota Avensis“ versija.

Kitam automobiliui, kainavusiam 35 tūkst. 602 eurus, vienas iš taip pat minimalių privalomųjų techninių reikalavimų – daugiau nei 80 litrų degalų talpa.

Tačiau daugiau klausimų kelia kur kas neįprastesnių objektų įsigijimas.

Iš įmonei priklausančio Kelių muziejui skirtų lėšų 2015 m. buvo įsigyta dešimt gyvūnų iškamšų – stirnos galvos, kiro, kiaunės, šeško, lapės, šerno galvos, varnos, žąsies, kėkšto ir voverės. Šis pirkinys atsiėjo 2074 eurus. Ataskaitoje pažymima, kad „pirkinių reikalingumas kelia abejonių".

Maža to, vien 2016 m. įmonės panaudojo daugiau nei 20 tūkst eurų Kelių muziejaus veiklai skirto finansavimo knygų leidybai ir išleistų knygų pirkimai.

Pavyzdžiui, įmonė įsigijo 10 knygos „Kas bus kas „Lietuvos ateitis. Asmenybės 1990-2015 m. Lietuvos pasiekimai: Lietuvos medicina, Pažvanga ir asmenybės“, komplektų, kurie atsiėjo 1500 eurų, taip pat 1000 vienetų knygos „Lietuvos kelių istorija“, kainavusių 15 000 eurų.

Viso knygų leidybai ir pristatymui 2015–2016 m. buvo skirta 61 tūkst. 175 eurai trys centai.

Panašu, kad įmonės darbuotojai mėgo kibinus ir skaniai pavalgyti, tačiau susidariusią sumą V. Molis rasdavo, kaip panaudoti protingai. Nuo 2014 m. iki 2017 m. birželio už maitinimą iš „Karališkos kibininės“ susidariusi 9723 eurų 75 centų eurų suma buvo nurašyta į neleidžiamus atskaitymus, kurie turėtų mažinti apmokestinamojo pelno dydį.

Negana to, įmonėje buvo naudojamasi verslo kortelėmis, tačiau kas gali jomis naudotis, kam ir kaip – nebuvo jokių taisyklių.

Vidaus auditas atskleidė, kad banke buvo išduotos dvi vardinės verslo kortelės – V. Moliui ir vyr. buhalterei.

Už įmonės lėšas šiomis kortelėmis buvo pirkta tai, kas priskiriama neleidžiamiems atsiskaitymams, pavyzdžiui, kortele mokėta už reprezentacinius pirkinius „Maximoje“, vaistus „Eurovaistinėje“, gyvūnų prekes parduotuvėje „Kika“, taip pat paslaugas sanatorijose ir t. t.

Ataskaitoje pažymima, kad iš šios kortelės buvo išgryninami pinigai. Vyr. buhalterė audito metu aiškino, kad išgryninami pinigai buvo įnešami į kasą darbuotojų atlyginimams mokėti, tačiau toks išgryninimas ne iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos sudaro terpę galimai siekti asmeninės naudos sau ir pasipelnyti.

Poilsio namai Juodkrantėje išrinktiesiems

V. Molis, regis, mėgo ir gerai paatostogauti, o tokia galimybe galėjo pasinaudoti ir darbuotojai, tiesa, ne visi – tik iš privilegijuotųjų luomo.

Nuo 2001 m. įmonei pasitikėjimo teise perleisti valstybei priklausantys poilsio namai Juodkrantėje galimai buvo virtę tikru V. Molio aplinkos ir pažįstamų, senų įmonės klientų rojumi.

Kasmet poilsio namais naudojosi tie patys fiziniai asmenys – „seni įmonės klientai, tarp kurių – gydytojai, žurnalistai, menininkai“. Tačiau kas iš tikrųjų ilsėjosi poilsio namuose, taip ir lieka neaišku, nes fiziniams asmenims sąskaitos išrašytos nenurodžius arba klaidingai nurodžius asmens kodą, adresą – taigi kyla abejonių dėl šių asmenų tikrumo.

Audito metu nustatyta, kad „Automagistralė“ teikė papildomas paslaugas, neatitinkančias jos veiklos pobūdžio ir apie kurias niekur nėra skelbiama, pavyzdžiui, apskardina balkonus, remontuoja namus, o tokiomis paslaugomis naudojosi ir V. Molio šeimos nariai, ir klebonai, ir kiti fiziniai asmenys, kurie apie nelegalias papildomas įmonės teikiamas paslaugas negalėjo sužinoti iš oficialių ir viešai prieinamų šaltinių.
Tačiau aišku, kad paprastiems įmonės darbuotojams naudotis poilsio namais nebuvo sudarytos sąlygos, nors kasmet iš rezervo visų įmonės darbuotojų socialinėms kultūrinėms reikmėms buvo skiriama 70–90 tūkst eurų.

Audito metu išryškėjo ir tai, kad užimtumo grafikų ir sąskaitų informacija kažkodėl nesutampa arba kai kurios poilsio namų sąnaudos – elektros, vandens ir pan. suvartojimas buvo neproporcingai didelės lyginant su poilsio namų užimtumu, taigi ten galėjo būti daugiau asmenų.

Išgirdusi šiuos įtarimus, vyr. buhalterė aiškino, kad išties taip galėjo būti, nes rugpjūtį įmonės darbuotojai vyko aplink poilsio namus sodinti gėlių, atlikti pastato remonto darbų, o už darbą jiems buvo leidžiama nemokamai pailsėti.

Tačiau ir tai kelia abejonių, nes tokia išvyka niekaip nebuvo įforminta, be to, tuo metu poilsio namuose ir taip buvo svečių.

Šiuo metu įmonė įpareigota perduoti poilsio namus Turto bankui.

Paslaptingos dvigubai pigesnės paslaugos sau ir pažįstamiems

Nors taip ir liko neaišku, ar paprasti darbuotojai ilsėjosi Juodkrantėje, aišku tai, kad kai kurie vykdė darbus, kurių neturėjo atlikti, o kai kurie ir V. Molio kiemą šienauti turėjo.

Audito metu nustatyta, kad „Automagistralė“ teikė papildomas paslaugas, neatitinkančias jos veiklos pobūdžio ir apie kurias niekur nėra skelbiama, pavyzdžiui, apskardina balkonus, remontuoja namus, o tokiomis paslaugomis naudojosi ir V. Molio šeimos nariai, ir klebonai, ir kiti fiziniai asmenys, kurie apie nelegalias papildomas įmonės teikiamas paslaugas negalėjo sužinoti iš oficialių ir viešai prieinamų šaltinių.

Žinoma, kai kuriais atvejais tokios paslaugos kainuodavo beveik dvigubai pigiau nei kaina rinkoje.

„Nėra skelbiama, kad įmonė, vykdydama komercinę veiklą, nuomoja lengvuosius automobilius, traktorius, sunkvežimius, ekskavatorius ir atlieka kitas paslaugas. Todėl nėra, aišku, kokiu būdu apie šių paslaugų teikimą žino kai kurie kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie apie paslaugų taikymą žino ir <...> jomis naudojosi“, – skelbiama vidaus audito ataskaitoje.

Tarp tokių, daugiau už paprastą žmogų žinančių asmenų apie papildomas įmonės paslaugas, pasirodo, puikiai žinojo Seimo narys S. Brundza, kuriam trejus metus iš eilės buvo vykdomi privažiavimo keliuko iki Žydiškių kaimo tvarkymo darbai.

Įmonės technika taip pat buvo naudojama didelių įmonių ar fizinių asmenų kiemų nušienavimui, tarp kurių įeina ir paties V. Molio sklypai.

Darbuotojai ir įmonės technika panaudota ir jo paties motinos namo Vievyje statybai. Namui statyti buvo sutelkta itin didelė amunicija – nuomoti ir ekskavatoriai, ir savivarčiai, ir autokrautuvai.

DELFI bandė susisiekti su V. Moliu, tačiau buvęs „Automagistralės“ vadovas nekėlė ragelio.

Įmonę jungs su kitomis

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis DELFI teigė, kad audito išvadas ministerija ketina teikti Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT), taip pat kreipsis į teisėsaugą dėl nuostolių išieškojimo civiline tvarka.

„Buvusių vadovų savivalės ir piktnaudžiavimo mastas liudija tik viena – valstybės įmonė buvo virtusi asmenine bendrove, kurios resursai buvo naudojami savoms reikmės be jokių skrupulų.

Susisiekimo ministerija kels asmeninės atsakomybės klausimą – ruošiamas kreipimasis į teisėsaugą dėl nuostolių išieškojimo civiline tvarka. Mūsų auditorių ataskaita jau perduota Specialiųjų tyrimų tarnybai“, – sakė jis.

Ministras taip pat informavo, kad nuo lapkričio 1 d. vienuolika kelių priežiūros įmonių, tarp kurių ir „Automagistralė“, bus sujungtos į vieną valstybinės reikšmės kelių priežiūros įmonę.

„Preliminariais skaičiavimais, ši kelių priežiūros įmonių pertvarka leis sutaupyti ne mažiau kaip 8,5 milijonų eurų per metus“, – teigė jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1106)