Atliekų šalinimas sąvartynuose yra viena iš blogiausių jų atsikratymo būdų. Biologiškai skaidžios atliekos, pūdamos sąvartyne, išskiria anglies dioksido ir metano dujas. Yrančios atliekos taip pat gali užteršti požeminius vandenis, o sąvartynų apylinkėse gyvenantys gyvūnai, užklydę į atliekų kapinyną, gali susižeisti ar nusinuodyti.
Sąvartynai nėra gerai ir dėl to, kad vėjas ir paukščiai gali išnešioti atliekas po apylinkes. Be to, į sąvartynus išmestų atliekų negalima išrūšiuoti ir perdirbti.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas sako, kad geriausiai su atliekų, patenkančių į sąvartynus, kiekiu kovoti stengiantis neturėti tiek daug atliekų.
„Jeigu nėra poreikio pasiimti vienkartinį puodelį ar maišelį, geriau to nedaryti. Jeigu negalima išvengti pakuočių, geriausia naudoti tokias, kurias būtų galima panaudoti dar kartą, o po to ir perdirbti“, – mano ministras.
Daugiau perdirbama, mažiau deginama
„Eurostat“ duomenimis, 2015-aisiais metais dalies Europos valstybių į sąvartynus vežamų atliekų dalis sudarė tik po 1 proc.
Europos atliekų tvarkymo lydere galima vadinti Vokietiją. Joje maždaug 68 proc. atliekų buvo perdirbta ar kompostuota, 32 proc. sudeginta. Pagal šią statistiką sąvartynuose nebuvo palaidota jokių atliekų. Belgijoje, Švedijoje, Olandijoje ir Danijoje sąvartynuose buvo pašalinta vos 1 proc. šalyse susidariusių atliekų.
Europos Sąjungoje 46 proc. atliekų buvo perdirbtos arba kompostuotos, 27 proc. sudeginta, siekiant išgauti energiją, o 26 proc. atliekų buvo pašalinta sąvartynuose.
Pagal šią statistiką, Lietuva žymiai atsilieka nuo kitų ES valstybių. 2015-aisiais 55 proc. atliekų vis dar buvo laidojama sąvartynuose, 12 proc. sudeginama, o 34 proc. perdirbama ar kompostuojama.
Tokia situacija susidaro, nes Lietuvoje atliekų laidojimas sąvartynuose yra pigiausias jų šalinimo būdas.
Energijos gamyba
Dalis atliekų gali būti panaudota energijai gaminti. Iš biologiškai skaidžių atliekų galima išgauti biodujas. Lietuvoje jau veikia jėgainės, kuriose naudojamos biodujos. Specialiuose įrenginiuose iš pūvančių atliekų išsiskiriančios dujos yra surenkamos ir panaudojamos energijos gamybai. Supuvusios atliekos panaudojamos trąšų gamybai.
Visos kitos atliekos gali būti tiesiog sudegintos. Vis dėlto, atliekų deginimo idėja kritikuojama, nes ją galima traktuoti kaip žaliavos, tinkamos perdirbimui, sunaikinimą. Be to, deginant atliekas lieka pelenai, kuriuos taip pat reikia kažkur pašalinti.
„Geriausia, kad daiktas būtų panaudojamas kelis kartus, o po to perdirbtas. Jeigu jau yra kažkas, ko negalima perdirbti, tuomet geriau sudeginti ir iš to išgauti energiją, nes laidojimas sąvartynuose yra pats blogiausias atliekų šalinimo būdas“, – teigia K. Navickas.
Dabar Lietuvoje statomos 2 naujos kogeneracinės jėgainės, kuriose bus deginamos atliekos. Lietuvos energijos atstovai teigė, kad šios jėgainės padės sumažinti į sąvartynus patenkančių atliekų kiekį iki 5 proc. Vis dėlto, aplinkos ministras K. Navickas sako, jog nuo šiol didesnis dėmesys bus skiriamas perdirbimo skatinimui.
„Taip, statomos kogeneracinės jėgainės, tačiau dabar pastaruoju metu mes pradedame skatinti perdirbimą. Planuojame peržiūrėti pakuočių mokestį“, – DELFI sako ministras.
Keis apmokestinimą
Šiuo metu dalis Lietuvoje veikiančių įmonių neinvestuoja į pilnai perdirbamų pakuočių gamybą, nes jų žaliava brangesnė nei įprasta. Dėl to dalis Lietuvoje parduodamų butelių visiškai netinkami perdirbimui.
K. Navicko teigimu, tai yra blogos praktikos pavyzdys.
„Planuojame peržiūrėti pakuočių mokestį, diferencijuojant jį. Sumažinti mokesčio kainą perdirbamoms pakuotėms ir padidinti toms, kurių perdirbti negalima“, – sako ministras.
Tokiu būdu pakeitus apmokestinimą, įmonėms labiau apsimokės naudoti pakuotes, pagamintas iš pilnai perdirbamų žaliavų.
Atliekų departamento darbo grupės parengtoje ataskaitoje teigiama, kad dabar pigiausias atliekų tvarkymo būdas yra jų šalinimas sąvartynuose. Norint pakeisti šią situaciją, iki 2020-ųjų planuojama didinti sąvartyno mokestį. Tikimasi, kad po kelių metų Lietuvoje veiks sistema, kurioje šalinimas sąvartynuose bus brangiausias, o perdirbimas – pigiausias atliekų naikinimo būdas.
