„Loterijos bilietas yra antra pagal dažnumą nuperkama prekė po plastikinio maišelio. (...) Loterijos bilietų pirkimą galėčiau įvardinti kaip „vilties pirkimą“, kaip emocionalų žingsnį. Žmonės perka viltį, kad jiems gali pasisekti“, – teigia „Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Anot jos, nors tai itin dažna prekė, tačiau kažką laimėti yra itin sunku.
„Nuo 2004 metų loterijoms išleidžiamos sumos auga, o laimėjimų suma – pusė įplaukų. Jei išleidžiama 80 mln., tai grįžta 40 mln. Atrodo, didelė tikimybė, tačiau nereikėtų pamiršti, kad pinigus suneša daugybė žmonių, o pasidalija nedaug. Didesnė tikimybė, kad mus gali nutrenkti žaibas, nei laimėti loterijoje“, – pasakoja J. Cvilikienė.
Nors loterijoms išleidžiama nemažai, tačiau, lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, loterijoms išleidžiame ne tiek ir daug.
„Statistika rodo, kad kur kas mažiau žaidžiame, nei, pavyzdžiui, Vakarų Europoje. Vidutiniškai loterijoms išleidžiama 2,40 euro vienam gyventojui. Esame treti nuo galo“, – teigia Lietuvos loterijų asociacijos prezidentas Maksimas Reznikovas.
