Ne, tą dieną niekas nemirė, niekas nesusižeidė ir net neliūdėjo, niekas nieko nesulaužė ir nepadegė. Liūdna buvo ir ne todėl, kad šventėje visiškai nebuvo alkoholio.
Anaiptol, oras pasitaikė nenatūraliai šiltas rugsėjo pabaigai, buvo būrys smagiai nusiteikusių vaikų, gražus tortas su žvakutėmis, daug žaidimų, šokių, vaikiško krykštavimo ir dūkimo. Pasipuošę tėveliai mėgaudamiesi gera kompanija, tortu, vaisiais ir kava kuo puikiaisiai leido laiką.
Suprantu, ta diena jau buvo užprogramuota kiek daugiau nei prieš dešimt metų, kai emigravau ir dabar, ko gero, skamba kaip kelininkų pasiaiškinimai dėl vis juos netikėtai užklupusio sniego.
Tą dieną lyg parūdijusios adatos dūriai širdį smaigstė žaidžiančių vaikų tariami angliški žodžiai, nors visi vaikai buvo lietuviai, tarpusavyje jie kalbėjosi angliškai, tai skambėjo liūdniau už graudžiausią bliuzą. Tai lyg dar vienas, nenormalaus dydžio kirminas, jau ir taip sunkiai besilaikančiam giminės medžiui.
Rodos, dar iki galo nesusitaikėm, kad vaikas ir seneliai neturi tikro senelio ir anūko ryšio, kad tikri pusbroliai neranda bendros kalbos, tai tik pradžia.
Tądien tapo aišku, kad ir mes, tikri tėvai, po truputį tapsime keistuoliais, besilaikančiais keistų papročių, keistuoliai pasakojantys nesuprantamus pasakojimus apie savo vaikystę, šiltas vasaras, maudynes ežeruose, upėse, baltas žiemas, ir daugybę kitų nuostabių dalykų, kurių jie patys nepatirs ir nesupras.
Neturiu jokios intencijos skųstis ar žliumbti, tiesiog noriu įspėti visus planuojančius ar tik planuosiančius emigruoti – velnias slypi detalėse. Emigracija turi savo kainą ir tai nėra vien tik sienos kirtimas. Gali ateiti diena, kai teks rinktis: tapti keistuoliu savo vaikams ar išbraukti iš savo gyvenimo praėjusį dešimtmetį ir pradėti viską dar kartą, iš naujo.
Galima susitaikyti su svetima kalba, priprasti prie kitos kultūros, susitaikyti ir su prarastais draugais ir nejučia atrasti naujų, kaip ir nejučia priprasti prie ilgų išsiskyrimų su artimiausiais šeimos nariais, bet sunkiausia stebėti akyse svetimėjančius savo vaikus.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Pasidalink naujiena, istorija ar nuomone rašydamas el. p. pilieciai@delfi.lt.