Komisijos iniciatyvą palaiko 42 „valstiečių“ frakcijos atstovai.
Jų manymu, 12-kos narių komisija turėtų nustatyti priežastis, kodėl skiriasi produktų sudėtis, ar taip nėra pažeidžiamos vartotojų teisės, ar nėra nesąžiningos veiklos požymių, kodėl Maisto ir veterinarijos tarnyba produktų kokybės tyrimą atliko tik dabar.
Tarnyba neseniai paskelbė, kad kai kurių Vokietijoje ir Lietuvoje parduodamų maisto produktų sudėtis skiriasi. Tyrimas atskleidė, kad skyrėsi 23-jų iš 33-jų produktų receptūra.
Vidurio ir Rytų Europos valstybės ne kartą perspėjo dėl jų šalyse parduodamų prastesnės kokybės produktų. Šalys norėtų, kad toks gamintojų elgesys būtų uždraustas. Pagal ES taisykles įmonės atskirose valstybėse narėse gali nevaržomos keisti produkto ingridientus, jeigu juos aiškiai nurodo ant pakuotės.
Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris šį mėnesį pareiškė, kad šalių institucijoms reikia suteikti daugiau įgaliojimų užkirsti kelią prastesnės kokybės produktų pardavimui. Už sveikatą ir maisto saugą atsakingas eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis BNS yra minėjęs, jog EK rengia bendrą ES maisto kokybės vertinimo metodologiją, kad būtų užkirstas kelias skirtingiems maisto kokybės standartams Bendrijos šalyse. Jis teigė, kad EK finansuos kiekvienos šalies narės pastangas nustatyti, ar ji susidūrė su vadinamąja maisto apartheido problema.
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas praėjusią savaitę išsakė viltį, kad didieji gamintojai patys sureaguos anksčiau nei EK 2018 metais baigs platų maisto ir kitų produktų tyrimą, skirtą nustatyti šios problemos mastą.
Gamintojai teigia, kad šios pretenzijos – nepagrįstos, atskirose rinkose skiriasi skoniai, o ne produkto kokybė.