Sidnėjaus ir Atėnų olimpinis čempionas, dukart pasaulio pirmenybių nugalėtojas Lietuvai padovanojo ne tik įspūdingas pergales lengvosios atletikos stadionuose, bet ir tobulą savo paties pavyzdį dabartinei ir ateinančioms kartoms.
Disko metiko karjerą baigęs V. Alekna nėrė į politikos vandenis, tačiau vaikų fiziniu aktyvumu ir kūno kultūros puoselėjimu mokyklose susirūpino ne kaip Seimo narys, o kaip tėvas, kurio vaikai taip pat yra moksleiviai.
„Geriausiai tai matau iš savo vaikų. „Ant popieriaus“ kūno kultūros pamokos švietimo sistemoje lyg ir turi vietą po saule, bet jos nėra kokybiškos. Vaikai nesiveržia į jas. Yra pavyzdžių, kur pusė ir net daugiau nei pusė klasės vaikų ieško būdų, kaip kūno kultūros pamokų išvengti. Dėl to nukenčia jų sveikata, noras judėti“, – mintimis dalijosi V. Alekna.
Anot jo, daugelis Lietuvos mokyklų į fizinį lavinimą žiūri atsainiai: „Ši edukacijos sritis nustumiama į šoną ir sutelkiamas dėmesys į inžineriją, programavimą, filologiją ir kita.
Daugelis Lietuvos švietimo atstovų pamiršta, kad fizinis aktyvumas – vienas iš pagrindinių veiksnių ilgai ir sveikai gyventi“.
Lengvaatlečio idėja Lietuvai – stiprinti kūno kultūros pamokas visose šalies mokyklose.
„Vaikams nuo mažumės turi būti paaiškinta, kodėl svarbu sportuoti ir sveikai maitintis. Vaikas turėtų susipažinti su įvairiomis sporto šakomis ir jas išbandyti, kad atrastų tokį sportą, kuris jam labiausiai patinka.
Sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo skatinimas būtų didelis žingsnis kokybiško gyvenimo link. Sportas padeda atsipalaiduoti, aktyvina smegenų veiklą, vaikui būtų lengviau susikoncentruoti ir kitose srityse. Puoselėjant fizinio aktyvumo edukaciją ilgainiui sumažėtų įvairiausių sveikatos sutrikimų ir eilės ligoninėse“, – neabejojo jis.
Ko reikia, kad kūno kultūros pamokos taptų populiarios ir laukiamos tarp moksleivių?
„Dažniausiai būriui vaikų paduodamas kamuolys ir viskas. Jiems tai neįdomu. Reikia skirti dėmesį sveikai gyvensenai, supažindinti su įvairiomis sporto šakomis, išmėginti jas, kviestis atitinkamų sporto šakų profesionalus. Kūno kultūros pamokos turi būti patrauklios“, – aiškino V. Alekna.
Pasak Lietuvos sporto garsenybės, yra mokyklų, kur kūno kultūros pamokos lankomos ir laukiamos: „Yra tokių sportiškų mokyklų, ypač rajonuose. Reikėtų iš jų imti pavyzdį. Gerai būtų, kad tos mokyklos pasidalintų patirtimi.
Dabar vaikų fiziniu aktyvumu turi rūpintis tėvai – visa našta gula jiems ant pečių. O jei tėvai patys nepropaguoja sporto, aktyviai neleidžia laisvalaikio? Tuomet maža tikimybė, kad vaikai elgsis kitaip. Užburtas ratas. Visuomenė silpsta fiziškai, o tai automatiškai atsiliepia – eilės vaistinėse ir ligoninėse tik ilgėja“.
Buvęs disko metikas atkreipė dėmesį, kad fizinį aktyvumą vaikams diegti reikia pradėti nuo pat mažens.
„Darželyje ir pradinėse klasėse judėti, mankštintis, sportuoti įpratę vaikai tą įgūdį išlaiko ilgesnį laiką. Jei tai nebuvo daroma, vėliau sportu juos sudominti bus sunku. Judėti vaikus atpratina ir taip vadinamos sėdimos pramogos – televizorius, kompiuteriniai žaidimai. Tad reikėtų pradėti nuo mažų metų“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasivaikščiojimas lauke ar važiavimas dviračiu, vis dar populiarėjantis bėgimas ir geras fizinio aktyvumo pavyzdys viešose erdvėse, kad ir tokiose kaip Vilniaus Vingio parkas, gali būti gera pradžia.
„Būtų gerai, kad ta mada persiduotų ir į mokymo įstaigas“, – vylėsi savo idėją laimindamas V. Alekna.
