Prieš atvykstant į Kubą
Keliavimas į Kubą gali patampyti spontaniškumą mėgstančių žmonių nervus. Yra būtina ne tik viza, bet ir draudimas. Turiu prisipažinti, kad niekad nesivarginu įsigyti pastarąjį, nebent planuoju nardyti, slidinėti ar užsiimti kita pavojinga veikla. Apie būtinybę turėti kelionės draudimą sužinojau dieną prieš skrydį iš ką tik nusipirkto kelionių gido. Vajėtau.. Vis dėlto, pasirodo, tai nėra didelė problema, mat viza ir draudimas gali būti įsigyti atvykus į oro uostą iš turizmo agentūros prieš pat pasų kontrolę (toks palengvėjimas lietuviams, kuriems artimiausias Kubos konsulatas yra Suomijoje). Turistinę kortą taip pat siūlo kai kurios avialinijos.
Viza gali būti pratęsta penkias dienas prieš pasibaigiant jos galiojimo laikui, todėl norint užsilikti šalyje ilgiau, reikia išankstinio pasiruošimo. Jums reikės paso, skrydžio bilietų, vizos ir draudimo kopijų, kurias patarčiau pasidaryti prieš vykstant į Kubą, mat šalyje kopijavimo paslaugos nėra plačiai paplitusios. Jums taip pat reikės apsilankyti vietiniame Kubos banke ir įsigyti „bilietus” papildomam mėnesiui. Iš anksto sužinokite migracijos skyriaus darbo valandas ir ateikite valandą anksčiau prieš atsidarant, kad neatsidurtumėte eilės pabaigoje. Įspėjimas! Vyrams draudžiama dėvėti berankovius marškinėlius, todėl būkite apsirengę padoriai, idant neliktumėte išprašyti iš ofiso. Biurokratija Kuboje yra labai stipri, todėl norint išvengti nereikalingų rūpesčių, patartina laikytis visų reikalavimų.
Kitas aspektas, kurį verta turėti galvoje yra pinigai. Niekam nepatinka vežiotis dideles sumas pinigų, tačiau šioje šalyje pinigai tirpsta šviesos greičiu, o daugelis bankomatų neduoda daugiau 200-300 dolerių. Kiekvienas pinigų išėmimas kainuoja, todėl patarčiau pasiimti su savimi apvalią sumą eurų, išsikeisti juos oro uoste į vietinę valiutą ir užkamšyti ja visas savo slaptas kišenes. Pasiruoškite išleisti 100 dolerių per dieną (15-20 dolerių nakvynė, 4-5 doleriai – pusryčiai žmogui, 15-30 dolerių vakarienė dviems. Likutis yra išleidžiamas, pavadinkime, vandeniui. Doleris kavai, doleris vietiniam transportui, doleris kiekvienam prašančiam ir staiga Kuba yra be galo brangi šalis keliauti).
Dar viena idėja pasvarstymui prieš registruojantis į lėktuvą – bagažas. Nors esu mažo bagažo šalininkė, į Kubą siūlyčiau pasiimti registruotą. Kremas nuo saulės šioje šalyje gali kainuoti tiek, kiek jūsų registruotas bagažas, todėl verčiau išskirti pinigus pastarajam ir sudėti į jį viską, ko jums gali prireikti: šampūną, kondicionierių, kremą nuo saulės, nardymo kaukę, turistinius batus ir drabužius, kurių negailėtumėte išsikeisti į suvenyrus. Turiu pripažinti, nesitikėjau pamatyti tokio produktų stygiaus parduotuvėse. Netgi tarybinius laikus prisimenu ryškiau už Kubos prekystalius. Ir juokinga, ir graudu, bet tamponus teko pirkti po vieną („Nueve tampones, por favor!“). Kitas registruoto bagažo privalumas yra tai, kad prieš grįždami namo, galite jį pripildyti romo buteliais, cigarais, kokoso ar kakavos aliejumi, šokoladu ir kava.
Kuboje.
Pinigai. Kuboje yra dvi valiutos: CUC ir CUP.
CUC (konvertuojami arba „convertibles”) yra lygūs doleriams. Jie gali būti naudojami visur, kur randami turistai ir, atitinkamai, yra skirti turistinėms vietoms.
CUP (nacionalinė valiuta – pesai). Jie yra dvidešimt penkis kartus pigesni nei CUC. Pinigai naudojami vietinių vietose, kur turistai pasirodo retai.
Pavyzdžiui, jei norite aplankyti urvus, kur nurodytos CUC ir CUP kainos, tikėkitės mokėti CUC, nes esate turistas. Jei naudojatės karietų ar dviračių taksi paslaugomis, kaina vietiniams bus 1 pesas, bet iš jūsų tikėsis vieno konvertuojamo (arba 25 kartus daugiau, nei moka vietinis). Jei pasirinksite keliauti kaip kubiečiai – autobusais, sukonstruotais iš sunkvežimių („camiones“), būsite apmokestinti pagal savo žinias: turint CUP, pasivažinėjimas kainuos tarp penkių ir dvidešimties pesų, bet jei nepramokote skirtumo tarp valiutų ir mokate CUC, pinigai gali būti priimti be grąžos. Dar neretai besiblaškant miestuose galima rasti ledainių, kur kainose nurodytas dolerio simbolis, bet eiles sudaro vietiniai. Ne, tai nėra vieta, skirta didelėms išlaidoms, tai yra smaližių rojus Kuboje, nes už dolerį įmanoma nusipirkti dešimt porcijų ledų!
Apibendrinus, šalis yra brangi keliavimui ir tik retkarčiais joje galite pasidžiaugti pigiais malonumais. Paskutiniai, tiesa, reikalauja pastangų, žinių ir kartais nepatogumų. Siūlyčiau turėti dvi valiutas ir išmokti skirtumą tarp jų. Mokinkitės atsirinkti vietas ir transportą, kur galite išleisti pesus. Išmokite skaičiuoti kaip kubiečiai: 1CUC=25CUP, 4CUC=100CUP, 125CUP=5CUC ir taip toliau. Visada tikrinkite grąžą (nes kartais vietoje dešimties dolerių grąžos, galite gauti dešimt pesų). Niekad nesutikite keistis pinigų gatvėje (kubiečiai turi miklią ranką). Pinigus keiskitės oficialiose „Cadeca“ vietose, kur kainos yra fiksuotos.
Internetas. Aš asmeniškai nusprendžiau, kad tai puiki proga padaryti pertrauką nuo interneto. Atsivežiau su savimi kelionių gidą ir knygą skaitymui. Visai kaip dvidešimto amžiaus laikais! Būtų dar tobuliau, jei persirašyčiau daugiau filmų į savo kompiuterį ir gaučiau platesnį ispanų kalbos kalbininką. Bet jei jau jums taip reikia interneto, „Etecsa” parduoda išankstinio papildymo korteles belaidžiui internetui, kuriuo galima naudotis kai kuriuose miestų parkuose ir skveruose. Taigi taip – internetas Kuboje egzistuoja, bet ne – nesitikėkite sėdėti namie, prisijungus Facebooke ištisą dieną – jums tam reikės išlįsti į lauką!
Transportas. Čia tai bent pasirinkimas! Miestuose galima rasti karietas (kaip transporto priemonę, ne turistinę pramogą), dvirataksi ir motociklotaksi. Tarpmiestiniam keliavimui siūlyčiau naudoti „camiones“ arba maršrutinius džipus. Šis transportas neturi kondicionierių, bet dažnai yra užpildytas draugiškų vietinių, nuotykio jausmo ir gero pinigų pataupymo. Didesniam atstumui ir kondicionieriaus vėsai verta naudotis „Viazul” autobusais. Maršrutinis taksi (arba kitaip - "Collectivos") yra šiek tiek brangesni, bet jie gali sutaupyti Jums gerą gabalą laiko. Aš taip pat mačiau traukinius, tiesa, nesu tikra, ar jie kada pajuda iš vietos.
Saugumas. Kuba yra saugi šalis, bet vienas aspektas yra be galo erzinantis – nesitikėkite joje rasti „nemokamų” draugų. Jums reikės susitaikyti su mintimi, kad į jus žiūrima kaip į turtingą dėdę. Nors žmonės yra be galo malonūs, mandagūs ir nuoširdūs, jie bandys iš jūsų užsidirbti. Taip yra dėl to, kad viena darbo diena su turistais verta mėnesio darbo būnant mokytoju. Turistams tai menkas nuostolis, tačiau pačiai šaliai tai gali reikšti tik liūdnas prognozes. Kuba praranda savo intelektinį potencialą, nes visos smegenys orientuojasi į turizmą arba emigruoja į turtingesnes šalis, paliekant akademines platformas apleistas.
Kultūra. Kuba – tai kokteilis, sumaišytas iš Karibų, Afrikos, kolonializmo ir kova su vergyste, komunizmu ir turizmu. Tai XIX amžiaus vidurio, XX ir XXI amžių tešla, gaminama sulūžusioje orkaitėje. Istorija čia snūduriuoja. Laikas giliai įsišaknijęs į senąją kartą ir nekantrus jaunimo širdyse, jis kvėpuoja istoriniuose pastatuose, miršta ir vėl prisikelia, priklausomai nuo internetinio ryšio stiprumo, dalinamo tarp penkiasdešimties smalsių jaunų veidų parke. Komunizmas gyvuoja. Mes su juo kažkada susipažinome asmeniškai. Jis turi gerų bruožų: moko lygybės idėjų, praktikuoja kuklumą mūsų poreikiams, verčia kooperuotis tarpusavyje. Komunizmas, žinoma, turi ir daug negatyvių bruožų. Jis yra nepritaikytas kartai, nepalietusiai Revoliucijos. Jos naivūs žvilgsniai yra nutaikyti į Laukinius Vakarus, kai kritika, orientuota inertiškai Kubos politikai, negali būti išreikšta, nes tai yra priimama kaip šalies išdavystė. Kaip viena išmintinga mergina pasakė: „Mokslas yra kiekvienam, nebent kažkas oponuoja sistemai“.
Architektūra. Ji geriausiai matoma iš vidurio kelio. Be to, taip yra saugiau į ją žiūrėti. Nesitikėkite pamatyti europietiško remonto. Bandant įsivaizduoti kolonializmo epochos architektūrą, prisiminkite geriau Romos Imperijos paveldą. Labai gražu, bet šalia geriau nečiaudėti.
Paplūdimiai. Varadero – yra geriausias. Tiesa, patarčiau ten važiuoti vos tik pasibaigus turistiniam šurmuliui (gegužę). Kiti paplūdimiai irgi žavūs, bet kartais pernelyg laukiniai, apžėlę ar nesutvarkyti po prisidirbusių uraganų. Jeigu mėgstate nardyti, Kuba turi tam nuostabių lengvai prieinamų (priplaukiamų) vietų.
Vietos, būtinos pamatyti. Visos. Aš kalbu labai rimtai – verta pamatyti viską. Bet jei norite, kad išskirčiau unikaliausias vietas, tai prašom: Havana, Trinidadas, Santiago de Kuba, Barakoa, Varadero, Vinales, nacionaliniai parkai ir miestai kaip Kardenas, kuriuose galite pamatyti žmonių gyvenimą, tekantį sava vaga.
Kubos ateitis yra sunkiai nuspėjama. Tikėtina, kad lengvesnė interneto prieiga ir paplitęs turizmas, pakeis Kubos kultūrą nepastebimai. Kolonializmo paveldas dėl pastovių rudeninių uraganų ir investicijų į renovaciją trukumo greitai virs dulkėmis, todėl, jei planuojate aplankyti Kubą, siūlyčiau pernelyg to neatidėlioti. Važiuokite gaudyti kubietiškų ritmų, kurie skamba gyvai beveik kiekvienoje kavinėje, pasinerkite į šokius, kur jūsų klubai pagaliau drįs pasireikšti, rūkykite cigarus ir mėgaukitės mojitais kaip tai daro vietiniai, pasinerkite į nuotykius ir nepamirškite su savimi Ernesto Hemingvėjaus knygos.
Geros Jums kelionės.
