Jis yra žinomas muzikos pasaulyje, nes 1970-aisiais prisidėjo prie „Zomba“ muzikos įmonių grupės kūrimo ir jos augimo artimiausius du dešimtmečius, dėl ko pastaroji tapo viena didžiausių rinkoje. Jos įrašų kompanija „Jive Records“ dirbo su tokiais atlikėjais kaip „Backstreet Boys“, „NSYNC“, Britney Spears ir Janet Jackson. Dabar „Zomba“ yra valdoma „Sony Music Entertainment“.
Jis taip pat yra mobiliųjų programėlių bendrovės „Mobilium Global“ vienas įkūrėjų, kuri dirba Londone, Los Andžele, Mumbajuje ir turi asocijuotų partnerių Helsinkyje. 2013 m. jis buvo paskirtas pelno nesiekiančios organizacijos CTIA, siekiančios skatinti inovacijas dėl bevielės technologijos naudojimo, ambasadoriumi.
Protėviai – iš Lietuvos
Lietuva R. Simonas domisi ne vienerius metus ir tam jis turi rimtą priežastį.
„Aš gimiau Pietų Afrikoje, bet mano senelis gimė Plungėje, - sakė pašnekovas. - Mano senelis yra kilęs iš Lietuvos ir man yra labai svarbu žinoti, iš kur yra mano šaknys.“
Šiemet jis pirmą kartą apsilankė Vilniuje. Pašnekovas sako, kad jo Idėja Lietuvai – skatinti šalies gyventojus naudotis turimu technologiniu potencialu.
„Man į akis krito tai, kad Lietuva nepakankamai viešina savo technologinį potencialą ir per mažai kalba apie čia gyvenančių žmonių galimybes. Pastebėjau, kad šios šalies gyventojai yra išsilavinę, protingi, tad čia tikrai yra puiki vieta technologijoms plėtoti. Šiuolaikiniame pasaulyje yra labai svarbus gebėjimas greitai prisitaikyti prie permainų ir būti pakankamai protingais, kad perprastum pokyčius“, - sakė R. Simonas.
Pašnekovas įsitikinęs, kad Lietuvoje išnaudojant technologijų galimybes galima pasiekti daugiau ir primena Izraelio pavyzdį.
„Viena priežasčių, kodėl Izraelis yra tiek sėkmingas yra dėl to, kad bet kas, kam gerai sekasi matematika mokykloje, jau joje sulaukia papildomo mokymo, kad taptų dar geresniu“, - dėstė R. Simonas.
Tačiau jis sako, kad tai dar ne viskas: antroji jo Idėja Lietuvai - svarbu, kad šalies gyventojai turėtų kuo didžiuotis ir į ką lygiuotis. Anot jo, yra tūkstančiai pasaulio lietuvių, kurie pasiekė be galo daug, tad apie juos reikia kalbėti.
„Ar žinojote, kad Nelsoną Mandelą iš esmės paveikė patarėjas lietuvis? Tai buvo Joe Slovo, jis buvo Lietuvos žydų kilmės politikas“, - kalbėjo R. Simonas.
N. Mandela, miręs 2013 m., buvo pirmasis demokratiškai išrinktas Pietų Afrikos Respublikos prezidentas, jis buvo apdovanotas Nobelio premija.
R. Simonas sako, kad būdamas Lietuvoje pastebi panašų reiškinį, kurį anksčiau yra pastebėjęs Suomijoje, tik reikia jam skirti tinkamo dėmesio.
„Prieš daugelį metų dirbau su Suomija, kai „Nokia“ dar buvo numeris vienas ir mane tuo metu labai žavėjo ši šalis, kurios žmonės yra neįtikėtinai išsilavinę ir kompetentingi. Suomių kalboje yra žodis, kuris apibūdina gebėjimą matyti kūrybišką viziją – aš Lietuvoje matau šį gebėjimą. Pabuvęs čia dieną turiu visiškai kitokį Lietuvos suvokimą ir, manau, kad ši šalis turi ir gali būti viena pagrindinių ateities vietų, nes čia jau vyksta esminės permainos“, - sakė jis.
Pašnekovas vardija, kad technologiniai pokyčiai, kurie vyksta Lietuvoje, yra daug žadantys, ir vardija, kad ateityje vis daugiau dėmesio turėtų sulaukti sparčiojo interneto plėtra, technologijų bendrovių augimas, mobiliųjų žaidimų ir įvairių programėlių kūrimas.
Trečioji jo Idėja Lietuvai – didinti šalies gyventojų pasitikėjimą savimi.
„Lietuvos gyventojams reikia daugiau natūralaus pasitikėjimo savimi, tačiau jis ateina tuomet, kai sulaukiama tarptautinio pasisekimo. Tas pats buvo su Suomija ir Izraeliu. Vieni didžiausių vaizdo žaidimų kūrėjų yra kilę iš Suomijos, o iš Izraelio yra kilę tokių sėkmingų programėlių kaip „Waze“ kūrėjai, kurie šį sprendimą labai brangiai pardavė „Google“. Tai yra sėkmė, kuri naudinga visiems: po kiekvienos tokios istorijos yra vis daugiau pasitikėjimo ir dabar Izraelyje veikia apie 6 tūkst. startuolių“, - kalbėjo R. Simonas.
Visgi, kalbėdamas apie inovacijas ir ateities perspektyvą, pašnekovas sako, kad ir technologinį kūrybiškumą reikia skatinti su polėkiu. Pasak jo, svarbu atkreipti dėmesį į atrodo ne visai susijusias sritis, pavyzdžiui, meną, muziką.
„Pavyzdžiui, kaip Steve'as Jobsas stojo į universitetą tam, kad mokytųsi kaligrafijos ir vėliau savo supratimu papildė technologijas“, - kalbėjo jis.
6 auksinės taisyklės
R. Simonas sako, kad Lietuvoje galėtų būti pritaikytos 6 auksinės taisyklės, kurios buvo aprašytos bestseleryje „Startuolių tauta: Israelio ekonominės sėkmės stebuklo istorija“ (angl. „Start-up Nation: The Story of Israel's Economic Miracle“). Jo nuomone, šios taisyklės leidžia miestui tapti startuolių centru, tačiau jos galioja ir valstybei, kurios gyventojai nori išsiskirti startuolių pasiekimais.
Pirmoji taisyklė – būtini geri universitetai, kuriuose studentai galėtų įgyti gilias matematikos žinias.
Antroji – būtina imigracijos politika, kuri leidžia įvairių šalių žmonėms atvykti ir papildyti šalyje esamą darbo jėgą.
„Pagalvokite apie Berlyną ar Londoną su visais ten esančiais imigrantais, ar net Silicio slėnį, kuriame yra daugybė indų. Tai nereiškia, kad imigracijos politika turi tapti visiškai atvira, bet technologiškai pajėgūs žmonės turi galėti atvykti į pasirinktą regioną“, - sakė jis.
Trečioji taisyklė – reikia didelių patalpų už palyginti žemą nuomos kainą.
Ketvirtoji taisyklė – būtina finansavimo ekosistema, kurią galėtų sudaryti rizikos kapitalo fondai.
Penktoji taisyklė – svarbu, kad vyktų keli konkursai kasmet, kur būtų renkami geriausi startuoliai.
„Kai vienas ar keli sprendimai išrenkami kaip nugalėtojai, tai paskatina kitus jaunuolius, bendroves, siekti šio pripažinimo“, - paaiškino R. Simonas.
Šeštoji taisyklė – būtina stipri elektroninės muzikos kultūra.
„Tai reikalinga, nes hipsteriai, moksliukai ir technologijų entuziastai mėgsta elektroninę šokių muziką ir tokioje terpėje gali susipažinti. Žinau, kad jūs neturite Avicci, Steve'o Aoki ar Calvino Harriso, bet elektroninė šokių muzika yra svarbi sritis. Jei padarytumėte geriausių inovacijų miestų TOP 20, tai juose visi šie aspektai yra“, - sakė R. Simonas.
Kitas pasirinkimas, pasak jo, yra ne toks džiuginantis, nes technologiškai pajėgūs žmonės, jei neranda tinkamos veiklos aplinkos savo aplinkoje, vyksta jos ieškoti kitur.
