„Pacers“ šiais metais yra viena iš tų komandų, kurių komandinę praėjusio sezono statistiką galima beveik absoliučiai nurašyti kaip nebeaktualią. Iš pernai aštuntą vietą Rytų konferencijoje užėmusios sudėties Indianapolyje teliko vos šeši žaidėjai – Alas Jeffersonas, Glennas Robinsonas, Lance'as Stephensonas, Mylesas Turneris bei gimninystės ryšiais nesusaistyti Thaddeusas ir Joe Youngai.

Indianos klubas šią vasarą atsisveikino ne tik su komandos lyderiu Paulu George'u, bet ir ištisu būriu krepšininkų – Jeffu Teague'u, C.J. Milesu, Monta Ellisu, Lavoy'umi Allenu, Aaronu Brooksu, Rakeemu Christmasu, Georgesu Niangu ir Kevinu Serpahinu. Ekipos naujokų branduolį subūrusi organizacija šį sezoną bus priversta paskirti naujo identiteto paieškoms.

Kur slypi „Pacers“ stipriosios pusės?

Mylesas Turneris

Absoliučiai vidutinišku žaidimu abiejose aikštės pusėse pernai pasižymėjusi komanda tiek puolimo, tiek gynybos reitingų klasifikacijoje atspindėjo vidutiniokų statusą. Atitinkamai 15-ą ir 16-ą vietas pagal minėtuosius rodiklius užėmusiai ekipai tokio rezultato pakako patekimui į atkrintamąsias varžybas, tačiau šiais metais vyriausiajam treneriui Nate'ui McMillanui žaidimo braižą teks kurti nuo nulio.

Kertiniais „Pacers“ krepšininkais šiandien laikomi vidurio puolėjas Mylesas Turneris ir po P. George'o mainų kartu su Domu į Indianą atvykęs Victoras Oladipo. Jauni ir atletiški žaidėjai turėtų pasitarnauti užpernai Larry Birdo pieštam greito krepšinio stiliui bei sudaryti pakankamai adekvatų tandemą, padėsiantį komandai nelikti lygos dugne.

Prie greito žaidimo vizijos prisiderina ir naujasis komandos įžaidėjas Darrenas Collisonas, grįžtantis į Indianą po penkerių metų pertraukos. Sudėties kontekste solidaus 29-erių metų amžiaus krepšininkas studijų metais keturis sezonus praleido UCLA universitete, iš kurio į Indianapolį šią vasarą atvyko du naujokai – T. J. Leafas ir Ike'as Anigbogu.

Darrenas Collisonas

D. Collisonui talkins Toronto „Raptors“ gretose pastaraisiais metais puikiai užsirekomendavęs kanadietis Cory Josephas, pernai atsarginio įžaidėjo rolėje rinkęs po 9,3 taško ir 3,3 rezultatyvaus perdavimo per rungtynes. Nors „Pacers“ šioje pozicijoje stokoja jaunų ir perspektyvių žaidėjų, abiejų aikštės generolų patirtis turėtų paspartinti visų komandos naujokų tobulėjimą ir įsiliejimą į žaidimo schemas.

Visgi „Pacers“ neturi tokio kalibro ginklų, kuriais galėtų pakeisti išvykusių P. George'o ir J. Teague'o indėlį į komandos puolimą. V. Oladipo ir Bojanas Bogdanovičius turėtų tapti pagrindiniais Indianos koziriais varžovų aikštės pusėje, tačiau faktas, jog abu krepšininkai per savo sąlyginai trumpas karjeras pakeitė jau po tris komandas, pasitikėjimo jų indėlio stabilumu nekelia.

Geriausia galimybe kovoti dėl pergalių Indianapolio klubui turėtų tapti kantrus ir darbštus gynybos cementavimas. Milžinišką potencialą šioje aikštės pusėje turintis M. Turneris savo trečiajame sezone yra pasiruošęs tapti kertiniu gynybinių užtvarų akmeniu, o susižaidimo ir patirties stoką „Pacers“ gali kompensuoti atletiškumu ir entuziazmu.

Įsivėlę į taškų lenktynes Indianos krepšininkai šiais metais nepasieks skambių laimėjimų. Pagrindine viltimi ir esminiu dėmesio tašku turėtų tapti siekis priversti varžovus pelnyti dar mažiau taškų, nei jų sukrapštys jaunieji „Pacers“ žaidėjai.

Kokia ateitis naujuosiuose namuose laukia D. Sabonio?

Domantas Sabonis

Apie lietuvio situaciją Indianapolyje išsamiai rašėme iškart po „Thunder“ ir „Pacers“ atliktų mainų, tačiau tamsiomis spalvomis nutapytą paveikslą stipriai pašviesino generalinio vadybininko Kevino Pritchardo sprendimas atleisti savo bendravardį K. Seraphiną.

Indianoje Domas gaus viliojančią galimybę mokytis žaidimo baudos aikštelėje gudrybių iš praeityje šiuo krepšinio aspektu NBA lygoje dominavusio A. Jeffersono. Geriausiais karjeros metais itin efektyviu žaidimu po krepšiu pasižymėjęs centras rinko net po 23,1 taško per rungtynes.

Vieną paskutiniųjų karjeros sezonų žaisiantis vidurio puolėjas yra vienas vyriausių „Pacers“ krepšininkų (vyresnis tik netikėtai į komandą pakviestas 37-erių metų Damienas Wilkinsas, paskutinį kartą NBA žaidęs 2012-13 metų sezone) ir viena pagrindinių jo užduočių laikomas indėlis į jaunųjų aukštaūgių tobulėjimą.

Būtent priekinėje linijoje Indianos klubas turi daugiausiai vilčių teikiančių talentų. Keturi jauniausi komandos žaidėjai yra bent 208 cm ūgio: M. Turneris, D. Sabonis, T. J. Leafas ir I. Anigbogu. Tokia situacija tik dar labiau pabrėžia veterano A. Jeffersono svarbą komandos rūbinėje bei treniruočių procese.

Domui suteiksimų šansų garantiją pabrėžia ir nepavydėtina K. Pritchardo situacija. Dėl itin mažos kompensacijos už P. George'ą gavimo kritikuojamas generalinis vadybininkas bus priverstas sudaryti kuo geresnes sąlygas V. Oladipo ir D. Sabonio atsiskleidimui. Šių dviejų krepšininkų nesėkmės gali visiems laikams įrašyti specialisto pavardę į blogiausių mainų NBA istorijoje sąrašus.

Prognozuoti „Pacers“ žaidimo rezultatus ir sezono eigą šiandien pakankamai sunku. Gero starto atveju klubas gali pamėginti mainų būdu pasipildyti žaidėjais galinčiais padėti kovoje dėl patekimo į atkrintamąsias, tačiau sunki sezono pradžia lygiai taip pat gali paskatinti Indianos ekipą atsisveikinti su veteranais ir siekti kuo aukštesnio šaukimo kitų metų naujokų biržoje.

Su du pasirodymus Rytų konferencijos finale padovanojusia P. George'o era šią vasarą galutinai atsisveikinęs klubas pradeda mįslingą naują etapą.

Šioje serijoje taip pat skaitykite: