Rugsėjo 15 d., penktadienio popietę Vilniuje, S. Batoro gatvės pėsčiųjų perėjoje, automobilis partrenkė 21-erių metų merginą. Tai nutiko tuomet, kai pirmąja eismo juosta važiavęs automobilis prie perėjos sustojo praleisti pėsčiosios, o antrąja juosta važiavęs BMW vairuotojas į tai neatkreipė dėmesio, nesustojo ir kliudė jauną merginą.
Apie S. Batoro ir Rudens gatvių sankryžoje esančioje pėsčiųjų perėjoje įvykusią avariją Vilniaus policija gavo pranešimą 14.19 val. Mergina, gimusi 1995 m., išvežta į ligoninę. Ją partrenkęs BMW automobilio vairuotojas buvo blaivus.
Važiuojame taip, lyg visi turėtų mums trauktis iš kelio
Vilniaus saugaus miesto centro direktorius Darius Lesickas pastebi, kad daugybė vairuotojų kelyje pernelyg daug galvoja apie save ir per mažai apie kitus. Tai ir tampa visų avarijų priežastimi.
„Kol nežiūrėsime, kaip važiuoja vairuotojai aplink mus, tol avarijų tikimybė bus didelė. Stebėtina, kad vairuotojas šiuo atveju nežino elementarių eismo taisyklių – jeigu prieš perėją sustoja vienas vairuotojas, sustoti privalo ir kitas. Jis to nematė, važiavo užsiėmęs kažkuo ir parodė, kad negerbia kitų eismo dalyvių“, – teigia D. Lesickas.
Vilniaus saugaus miesto centro direktorius įsitikinęs: kol vairuotojai nepradės rodyti vieni kitiems pagarbos, tol nenustosime skaičiuoti avarijų. Visgi, šioje situacijoje D. Lesickas mato ne tik vairuotojo kaltę, bet ir pėsčiosios.
„Pėstieji šiais laikais pernelyg atsipūtę, įlindę į telefonus. Tai tikra XXI a. nelaimė. Jie nieko aplink nemato ir įsivaizduoja, kad pėsčiųjų perėja juos nuo visko apsaugos. Problema tokia, kad žmogus pats nesisaugo. Tokios avarijos įvyksta dėl to, nes nestebime vieni kitų ir važiuojame, einame taip, tarsi visi turėtų pasitraukti mums iš kelio“, – mano D. Lesickas.
Šioje situacijoje BMW vairuotojas privalėjo sustoti
Kelių eismo taisyklių (KET) 5-ame skyriuje nurodomos vairuotojų pareigos pėstiesiems. 31-ame straipsnyje aiškinama: jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.
Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.
Tuo metu KET 6-ame skyriuje nurodomos pareigos pėstiesiems. 44-as straipsnis nurodo, kad įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.
48-o straipsnio 4 punktas pėstiesiems draudžia išeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių.
Prasidėjus rudeniui pėstieji turi būti atsargesni
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenimis, 2016 m. Lietuvos keliuose ir gatvėse daugiausiai žuvo pėsčiųjų – beveik 37 proc. visų eismo dalyvių. Skaičiuojama, kad praėjusiais metais įvyko 1021 užvažiavimas ant pėsčiųjų, kurių metu žuvo 69 pėstieji, o 1024 – sužeisti.
LAKD informuoja, kad eismo įvykių, kurių metu nukentėjo pėstieji, daugiausia buvo užfiksuota gruodį. Daugiausia pėsčiųjų 2016 m. žuvo spalį. Rudenį ir žiemą dominuoja ilgas tamsus paros metas bei nepalankios eismo sąlygos, kurios blogina pažeidžiamiausių eismo dalyvių – pėsčiųjų – saugumą keliuose.
LAKD perspėja, kad pėstieji turėtų pasirūpinti atšvaitais, žibintuvėliais ar kitais šviesą atspindinčiais elementais, judėti pėsčiųjų takais, jei jų nėra – kelkraščiais prieš automobilių judėjimo kryptį, eiti per kelią ar gatvę tik tinkamai įsitikinus, kad tai daryti yra saugu. Vairuotojai turėtų būti atidesni, atsižvelgti į oro ir eismo sąlygas – pasirinkti saugų greitį, kad spėtų laiku sustabdyti transporto priemonę.
2016 m. šviesiu paros metu buvo sužeista 2 kartais daugiau pėsčiųjų (697 pėstieji) nei tamsiu paros metu (327 pėstieji). Tačiau žuvusiųjų skaičius buvo 3 kartus didesnis tamsiuoju paros metu (atitinkamai 52 ir 17 žuvusių pėsčiųjų).
