Lietuvos Susisiekimo ministras R. Masiulis susitikime su prekybos rūmų atstovais teigė, kad elektromobiliams pakanka dabartinių skatinamųjų priemonių – galimybės važiuoti autobuso juosta, nemokamo jų statymo, o finansiškai skatinti jų įsigijimo nereikia.
Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) generalinis direktorius Rokas Knyva mano, kad tokie sprendimai atspindi finansines šalies galimybes, bet nurodyti sprendimo priėmimo pagrindai neramina ir kelia pagrįstą susirūpinimą.
„Galima būtų sutikti su prielaida, kad elektromobilių industrija ir taip auga natūraliai greitai, jei kalba eitų apie JAV ar kai kurių Europos senbuvių šalių rinkas. Tačiau, primenu, kad Lietuvoje naujų elektromobilių pardavimai skaičiuojami dešimtimis vienetų per metus, o 2017 metų statistika negailestingai demonstruoja naujų elektromobilių registracijos mažėjimo tendencijas. Žinoma, galima būtų guostis, kad bendras elektromobilių skaičius Lietuvoje auga iš esmės naudotų sąskaita, tačiau ar tokia perspektyva tenkina mūsų transporto politiką formuojančias institucijas? Ar tikrai Lietuvos automobilizacijai numatomas antrinės (o gal antrarūšės) rinkos vystymosi kelias?“ – klausia R.Knyva.
Anot LAA vadovo, kitų šalių praktika rodo, kad švelniosiomis skatinimo priemonėmis vartotojų įpročių kardinaliai nepakeisi, ypač jei tie vartotojai dar labiau jautrūs kainodaros klausimams.
„2014 metais Estijai realizavus elektromobilių skatinimo programą, šios šalies rinką papildė 657 netaršūs nauji lengvieji automobiliai. Baigus programinį skatinimą, daugiau nei pusę metų nebuvo registruotas nė vienas naujas elektromobilis (!), vėliau ribotai rinką palaikė ir iki šiol tebepalaiko pavieniai išmaniųjų technologijų bei „žalio“ gyvenimo būdo entuziastai. Deja, nepalyginamai geriau nei Lietuvoje išvystyta įkrovos stotelių infrastruktūra ženkliai nepakeitė naujų elektromobilių pardavimų. Kaip, beje ir kitos, dar mažesnę ekonominę naudą vartotojams teikiančios priemonės, kaip nemokami parkavimai ar leidimas judėti viešojo transporto juostomis“, – teigia R. Knyva
.
Pasak R. Knyvos, atsakyti į klausimą, kodėl kai kuriose šalyse elektromobilių skaičius auga taip sparčiai, kad net sukuria tvarios industrinės plėtros iliuziją už Lietuvos susisiekimą atsakingiems politikams, galima, išanalizavus augimo priežastis. Paaiškėtų, kodėl intensyvius mažiau taršių priemonių skatinimo mechanizmus naudoja JAV, Vokietija, Prancūzija ar Italija.
„Pirma, didelę įtaką skatinimo programų atsiradimui tose šalyse, kur yra sukoncentruota, daro pati automobilių pramonė. Kintant visuomenės požiūriui į bendras taršos pasekmes, vyriausybės nacionaliniu ar ES lygmeniu griežtina savo pozicijas dėl automobilių su vidaus degimo varikliais išmetimo parametrų. Tai verčia kompanijas aktyviau investuoti į alternatyvių technologinių sprendimų paieškas, be to, ženkliai didėja šios pramonės išlaidos vystymui, kurios atsispindi naujų gaminių kainodaroje. Tokie kainų skirtumai dažniausiai lemia vartotojų apsisprendimą įsigyti pigesnes transporto priemones.
Peršasi išvada, kad be kompensacinės kainų korekcijos automobilių pramonė susidurtų su labai rimtomis ekonominėmis pasekmėmis, o šimtams tūkstančių dirbančiųjų iškiltų darbo pajamų problemų, kas neabejotinai atsilieptų bendram valstybių ekonominiam stabilumui. Deja, ši problematika tiesiogiai neįtakoja nei Lietuvos vartotojų, nei jų interesus turinčių įvertinti politikų“, – analizuoja R. Knyva.
Netaršių automobilių skatinimo politika daugelyje ES bei kitų Europos šalių paremta ne tiek tiesioginėmis kompensacijomis, kiek automobilinių mokesčių, dažniausiai grindžiamų automobilių taršos parametrais, lengvatomis. Kadangi Lietuvoje tokios mokesčių sistemos nėra, nėra ir ekonominio pagrindo mažiau taršių transporto priemonių įsigijimo skatinimo programoms atsirasti.
„Vertindamas elektromobilių ateities perspektyvas mūsų keliuose, norėčiau nuraminti ministrą, kad Norvegiją užplūdusių elektromobilių pertekliaus situacija Lietuvai negresia. Elektromobilių pertekliaus nebūtų, net jei atsakingi valstybės politikai priimtų sprendimą taikyti kokį nors realaus finansinio skatinimo mechanizmą. Juk šalyje, kur iš pirmąkart registruojamų lengvųjų automobilių 1 naujam tenka 7-8 naudoti, automobiliai iki 5 metų amžiaus sudaro tik apie 7 proc. viso parko, o parko amžiaus vidurkis niekaip nepakyla virš 15 metų, niekas iš esmės nepasikeistų, net jei į kelius išvažiuotų keli šimtai naujų automobilių su nuline tarša.
Kaimyninių šalių pavyzdys tik patvirtina, kad trumpalaikės skatinimo akcijos nepaveikia vartotojų elgesio iš esmės, tam reikalingos ilgalaikio poveikio priemonės, kurios būtų aiškios ir suprantamos visiems rinkos dalyviams. Deja, apie tokius sprendimus atsakingi už transporto politiką pareigūnai kol kas neužsimena, taip palikdami aplinkos taršos problemą ore“, – apgailestauja LAA vadovas.
