Jubiliejinis Dakaras bus jau 10-asis, kuomet ralis iš Afrikos persikėlė į Pietų Ameriką.
Oficialu, kad be A. Juknevičiaus į startą stos dar du automobilių lenktynininkai – Vaidotas Žala ir Benediktas Vanagas – bei motociklininkas Balys Bardauskas.
Peru – Bolivija – Argentina
Šiemet Dakaras vyko Paragvajuje, Bolivijoje ir Argentinoje. Kitąmet indėnų valstybę Boliviją keičia Peru. Būtent čia startuos varžybos.
Kitąmet Dakaras startuos kiek vėliau, nei įprastai – ekipažai į pirmą greičio ruožą Peru sostinėje Limoje pajudės sausio 6-ąją. Kitas ateinančio Dakaro ypatumas – į trasos žemėlapį sugrįžtančios kopos.
Daugeliui paminėjus žodį „Dakaras“, pirmiausia prieš akis išnyra smėlynai ir juos skrodžiantys pilotai. Praėjusiame Dakare vietoje smėlynų buvo kur kas daugiau dumblynų, tad organizatoriai nusprendė „pasitaisyti“.
Organizatoriai žada, kad dabar bus bent 7, o tais reiškia lygiai pusė, etapų smėlynuose. Pirmieji penki etapai vyks Peru teritorijoje ties Ramiojo vandenyno pakrante.
Toliau maršrutas kyla į kalnus, persikelia į Boliviją, kurios sostinėje La Paze sausio 12-ąją bus poilsio diena – ten pat pilotai ilsėjosi ir šiemet. Iš indėnų valstybės sostinės trasos drieksis jau žinomomis teritorijomis – per Ujunį, Tupisą – Argentinos link.
Dakaro ralis finišuos sausio 20-ąją Argentinos mieste Kordoboje.
Organizatoriai žada, kad 7 etapai vyks kopose arba visiškoje bekelėje. Skaičiuojama, kad lenktynininkams teks įveikti apie 9 tūkst. km, iš kurių daugiau 5 tūkst. sudarys greičio ruožai.
Tiek informacijos apie trasą pateikiama šiuo metu. A. Juknevičius neslepia, kad kol kas ant žemėlapio vingiuojanti maršruto linija labai mažai nusako, kas laukia Dakare kitų metų pradžioje.
Laiko gaišimas
Būtent todėl Dakaro vilkas su šturmanu Dariumi Vaičiuliu ir nepuola analizuoti trasų.
„Aš maršruto labai nuodugniai, kaip tai galėtų atrodyti, niekada nenagrinėju. Tą darbą daro Darius, tačiau kita vertus aš visuomet laikausi principo, kad ir koks bebūtų maršrutas, aš jo laukiu. Man tai yra iššūkis. Nagrinėjimas dabar būtų panašesnis į muilo burbulų pūtimą, nes realiai mes dar absoliučiai tiksliai nežinome, kur drieksis maršrutas. Mes tą žinome tik apytiksliai“, – sako A. Juknevičius.
„Mes žinome, kiek bus kopų, smėlio, kalnų. Tačiau kiekvienais metais pateikiama informacija būna visiškai ne tokia, kokia būna realybėje. Kita vertus, maršrutą koreguoja oro sąlygos. Matėte, kas buvo šiemet – pliaupė lietus, viskas plaukė ir kiek buvo atšaukta rimtų greičio ruožų. Tokia situacija būna kiekvienais metais – kažkur sninga, kažkur saulė kepina. Panašu, kad organizatoriai tikisi vieno, o realybė atrodo visiškai kitaip“, – neslepia A. Juknevičius.
Sportinis principas
Pilotas sako, kad kol kas apie trasą pateikiama labai nedetali informacija.
„Tikslus maršrutas yra slepiamas. Mes turime tik apytikslę liniją su 200 km paklaida. Tai 200 km į kairę ar į dešinę yra visiškai kardinalūs skirtumai. Užtat maršruto analizė dabar yra laiko gaišimas. Reikia bendrąja prasme suvokti, kas mūsų ten laukia. Mes žinome, kas mūsų laukia Pietų Amerikoje“, – sako lenktynininkas.
A. Juknevičius yra lankęsis Peru. Tiesa, tąsyk – prieš ketverius metus – lietuvis ėjo „Astana“ komandos vadovo pareigas ir pats nelenktyniavo.
„Gaila, kad ten neteko dalyvauti, tačiau aš žinau, ko ten galima tikėtis. Mačiau, kaip ten vyko Dakaras 2013 metais. Esame buvę Bolivijoje, ne kartą esame buvę ir Argentinoje. Mes žinome, kam reikia ruoštis. O kai jau būsime ten ir etapo išvakarėse išdalins tikslią informaciją, tada jau kiekvieną dieną žiūrėsime ir analizuosime. Spręsime, kokios važiavimo strategijos mums reikia kiekviename etape. Tik ten galima pradėti dėliotis. Dabar tai yra laiko gaišimas ir save gali nuvesti giliai į laukus. Jei neturi šnipų Dakaro organizatorių gretose, tai analizuoti maršrutą yra bergždžias reikalas. Tokia mano nuomonė“, – sako lenktynininkas.
A. Juknevičius atmeta ir tą galimybę, kad trasą iš anksto gali žinoti ir favoritai.
„Manau, kad ir lyderiai to neturėtų žinoti. Jei kalbame apie sąžiningumą, tai jei žino bent vienas žmogus, tai turi žinoti visi. Arba neturi žinoti nė vienas. Aišku, gal lyderiai gauna papildomos, tikslesnės informacijos, nes juk vis tiek kažkas sudarė maršrutą, o sudarė prancūzai. Gal jie kažkuo dalinasi, tačiau aš tuo abejoju.
Jei išaiškėtų, kad informacija buvo nutekinta, būtų didžiulė gėda. Tada galbūt ir aš paimčiau ir susipakuočiau meškeres, nors man Dakaras labai patinka. Įsivaizduokite, kaip būtų galima pasiruošti žinant trasas. O ką tada visi kiti? Tada jau būtų nebe sportas. Tada būtų galima iškart išsidalinti taures. Kokia tada prasmė? Mes važiuojame, nes taip pat kažko tikimės. Tikimės kažką padaryti, kažką parodyti“, – sako A. Juknevičius.
Maži, bet ambicingi
Be jokios abejonės, lietuvių ekipų net negalima lyginti su didžiausiomis Dakaro komandomis.
„Craft Bearings“ ekipa ir šiemet naudos raudonąjį „Toyotą Hilux Overdrive“ bolidą. Tokį patį pilotuos ir V. Žala. Kiek naujesnės versijos „Toyotą“ vairuos B. Vanagas.
„Mes labai daug laiko skyrėme technikai. Galime sutaupyti, nes daug ką suprantame ir patys galime padaryti. Didelėse komandose žmonės dirba konkrečius darbus ir turi savo veiklos sritis. Tačiau tokių komandų kaštai labai išauga. Todėl aš labai tikiuosi sąžiningumo. Žinoma, teisėjai visuomet myli favoritus ir reikia su tuo susitaikyti. Todėl mums reikia rimtai įkąsti ir užminti ant uodegos. Tada jie neturės kur dėtis. Žinoma, varžyboms turi pasiruošti labai rimtai“, – sako A. Juknevičius.
Favoritai – tie patys
Pašnekovas mano, kad ir kitąmet savo sąlygas diktuos „Peugeot“ ekipos pilotai. Šiemet prancūzų gamintojo bolidai užėmė tris pirmąsias vietas bendroje automobilių įskaitoje. Pirmas finišavo Stephenas Peterhanselis, aplenkęs Sebastieną Loebą ir Cyrilį Despres. Pirmą ir antrą vietas skyrė vos 5 minutės.
„Nemanau, kad bus nauji favoritai. Geriausi pilotai yra išpirkti geriausių komandų, jiems mokamos algos, jie turi kontraktus, jie visus metus treniruojasi. Jie dalyvauja pasaulio čempionato etapuose, nuolat treniruojasi pasiruošimo stovyklose. Aišku, kad favoritai išlieka tie patys – jie įrodė, kad gali atvežti rezultatą. Dabar su jais dirbama visus metus, tad favoritai nesikeis“, – sako A. Juknevičius.
Kol kas nėra informacijos, kokius patobulinimus kitąmet į Dakarą atveš „Peugeot“ komanda.
„Daugiau žinių turėtų paaiškėti netrukus, o dabar jie yra treniruočių režime. Manau, jie testuoja bolidus kur nors Maroke – paprastai būtent tokiu metu vyksta testai. Spalio mėnesį bus antrasis testų maratonas. Tarpuose tarp testų komandos grįžta į gamyklas ir tobulina techniką. Tuomet bus pateikta minimali informacija apie pakeitimus.
Aš manau, kad jie turi labai neblogą bolidą ir tai jie įrodė ne tik Dakare, bet ir Šilko kelyje. Manau, kad radikalių pakeitimų, kaip pernai, jiems nereikės. Tačiau kažkokių pakeitimų bus. Įprastai gamyklinei komandai reikia trejų metų, kad per tą laiką sukurtas automobilis atlaikytų bet kokius išbandymus su bet kokiu vairuotoju. Automobilis ruošiamas taip, kad atlaikytų dvi dienas, nors realiai važiuoja vieną dieną. Tada jis perrenkamas. Toks visų rimtų komandų darbo principas“, – sako A. Juknevičius.
Praėjusiame Dakare geriausiai pasirodę „Mini“ komandos pilotai finišavo 6 ir 7 vietose. A. Juknevičius abejoja, ar kitame maratone „Mini“ pajėgs pasipriešinti galingiems „Peugeot 3008 DKR“.
„Įdomu, ką pasiūlys „Mini“. Neteko girdėti, ką jie ruošiasi daryti, bet jie turi kažką daryti, nes jie jau krenta iš žaidimo. Naujausias „Overdrive“ modelis yra labai rimtas – tad „Mini“ reikia kažką daryti. Bus įdomu. Kai bus daugiau informacijos, bus galima analizuoti. Tačiau tikroji situacija paaiškės tik Dakare. Aiškumo, kol nebūsime Pietų Amerikoje, nebus“, – konstatuoja A. Juknevičius.
