Atlantos klubas šią vasarą tapo bene ryškiausią ilgalaikės vizijos pokytį atlikusia NBA organizacija. Vyriausiojo trenerio ir krepšinio operacijų prezidento pareigas ėjęs Mike'as Budenholzeris neteko antrosios iš dviejų pozicijų, o jo rolę perėmęs Travisas Schlenkas, atvykęs į Atlantą iš „Golden State Warriors“ ekipos, žaibiškai ėmėsi kardinalių pokyčių.
Tarpsezonio metu „Hawks“ atsisveikino su visu būriu svarbų vaidmenį komandoje turėjusių krepšininkų – kontrakto pasiūlymo iš dabar jau buvusios ekipos nesulaukęs Paulas Millsapas išvyko į Denverio „Nuggets“, Thabo Sefolosha pasirašė sutartį su Jutos „Jazz“, Timas Hardaway'us gavo milžinišką 71 milijono vertės sutartį iš Niujorko „Knicks“, o dramatiškai į gimtąjį miestą pernai grįžęs Dwightas Howardas buvo be ceremonijų iškeistas į Šarlotės „Hornets“ gretas.
Vienu iš savo tikslų ilgalaikį finansinį lankstumą įvardijęs T. Schlenkas minėtuosius žaidėjus pakeitė pigesnėmis alternatyvomis. „Hawks“ šią vasarą pratęsė kontraktą su tikru NBA klajokliu tapusiu Ersanu Ilyasova (vieneri metai, 6 milijonai JAV dolerių), sukirto rankomis su pernai „Spurs“ sužibėjusiu Dewayne'u Dedmonu (dveji metai, 14 milijonų JAV dolerių), o naujokų biržoje 19-uoju šaukimu pakvietė sunkųjį krašto puolėją Johną Collinsą.
Visgi algų išklotinėje „Vanagai“ turi du akivaizdžius sopulius – D. Howardo mainų metu iš Šarlotės perimtą Milesą Plumlee ir praėjusiais metais po didžiojo algų kepurės šuolio išlaikytą Kentą Bazemore'ą. Šiems dviem krepšininkams (K. Bazemore'o pasinaudotos žaidėjo opcijos 2019-20 metų sezonui atveju) per artimiausius trejus metus klubas turės išmokėti net 91,8 milijono JAV dolerių.
Net ir su šiais dviem velniškai nepatogiais kontraktais „Hawks“ kitą vasarą galės puikuotis beveik trisdešimčia laisvų milijonų komandos komplektacijai ir galės taikytis į stambiausius laisvųjų agentų rinkos laimikius.
Nepaisant pastangų išlaikyti kuo daugiau laisvos erdvės organizacijos algų biudžete, pagrindiniu Atlantos klubo sudėties formavimo šaltiniu turėtų tapti ne sutartys su laisvaisiais agentais, o sėkminga „žvejyba“ ateities naujokų biržose.
Džordžijos valstijos klubas artėjančiame sezone bus stipriai priklausomas nuo trijų Senojo žemyno krepšininkų. Prognozuojamą „Hawks“ starto penketą šiandien sudaro vokietis Dennisas Schroderis, italas Marco Belinelli, turkas Ersanas Ilyasova ir du vietiniai krepšininkai – K. Bazemore'as ir D. Dedmonas.
Pernykšte Atlantos klubo stiprybe tapo daugiau nei solidus žaidimas savo aikšės pusėje. Pagal gynybos reitingą ketvirtą vietą visoje lygoje užėmusiai ekipai išlaikyti tokį varžovų atakų stabdymo lygį šiais metais bus faktiškai neįmanoma, o puolime „Hawks“, švelniai tariant, neblizgėjo ir pernai – 104,9 taško per 100 atakų vidutiniškai rinkę vanagai pagal šį rodiklį liko vos 27-oje vietoje.
Išaugusi jaunų ir atletiškų krepšininkų (D. Schroderio, T. Prince'o, J. Collinso) rolė pagrindiniu Atlantos ginklu šiais metais gali paversti greitį, tačiau toks scenarijus neįtikina Las Vegase įsitaisiusių NBA ekspertų, „Hawks“ ekipai prognozuojančių vos 25 pergales reguliariajame sezone.
Paradoksalu, tačiau toks ar net mažesnis skaičius akivaizdžiai tenkintų Atlantos klubą. Dvylika sezonų „Warriors“ organizacijoje praleidęs T. Schlenkas iš arti matė kaip lygos čempionai tikslingai išnaudotų naujokų biržos šaukimų dėka pasistatė 2015-ais metais triumfavusią sudėtį.
Sąmoningas konkurencingos sudėties išardymas leis „Hawks“ kovoti dėl aukščiausiojo kitų metų biržos šaukimo, kuris šiuo metu beveik vienbalsiai prognozuojamas Europos čempionate savo vertę patrigubinusiam slovėnui Lukai Dončičiui.
Atlanta savo pozicijas kovoje dėl teisių į europietiškąjį vunderkindą gali sustiprinti dar dviem pirmojo rato šaukimais – klubui priklauso Hjustono „Rockets“ (apsaugotas Top-3 pozicijoms) ir Minesotos „Timberwolves“ (apsaugotas Top-14) pasirinkimai.
Net ir negavę pirmojo šaukimo teisės „Hawks“ turėtų solidžių komponentų potencialiems mainams ir jei būtent L. Dončičius yra tas krepšininkas, į kurį nusitaikė klubo vadovybė, Vanagai turi puikų šansą į slovėną suleisti savo nagus.
Pastaraisiais metais viena pagrindinių „Hawks“ problemų tapo itin žemas „Philips“ arenos lankomumas. Net ir istoriniu tapusiame 2014-15 metų sezone, kai Atlantos ekipa pasiekė rekordą iškovodama 60 pergalių, susidomėjimas krepšiniu 1996-ų metų Olimpinėje sostinėje išliko vidutinišku – pagal vidutinį žiūrovų skaičių „Hawks“ užėmė neypatingą 17-ąją poziciją.
Tris sezonus iš eilės parduotų bilietų rekordus mušančios NBA lygos kontekste Atlantos situacija atrodo tiesiog tragiška. 2013-14 metų sezone lankomiausių arenų reitinge „Philips“ arena liko 28-oje, užpernai – 22-oje, o pernai – vos 26-oje vietoje.
Tokius optimizmo neįkvepiančius skaičius „Hawks“ fiksavo sėkmingo periodo metu. Net dešimt metų iš eilės į atkrintamąsias patekęs klubas šiais metais tą seriją paaukos vardan aukščiau išvardintųjų tikslų, tačiau sunku net įsivaizduoti kaip skaudžiai tai atsilieps žiūrovų susidomėjimo atžvilgiu.
Sezoną skirti jaunų krepšininkų tobulėjimui ir kovai dėl aukšto naujokų biržos šaukimo pasiryžęs T. Schlenkas teigia, jog Atlantos ekipa sudėties perstatymo procese užtruks tik vienerius metus, po kurių klubas vėl bus pasiruošęs kautis dėl aukščiausių tikslų.
Ir nors dėl savo stabilumo „Rytų Spurs“ pravardę užsidirbusi organizacija šį garbingą titulą gali pamiršti, ilgalaikė „Hawks“ perspektyva atrodo pakankamai šviesiai. Sezonas, kurio metu klubo sirgalių akys dažniau kryps į Madridą, nei į „Philips“ areną, gali tapti tuo istorijos momentu, kurį po keleto metų laikysime didžiojo Vanagų lūžio akimirka.
