ristatydama Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimus prezidentės vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė tvirtino, kad didesnės baudos atgrasys nuo bandymų neteisėtai praturtėti.
„Dabar egzistuojančios baudos neatgraso... nustato (neteisėto praturtėjimo atvejį - BNS), bet kas iš to? Jis (pažeidėjas - BNS) susimoka tą minimalią baudą ir toliau (daro pažeidimus - BNS), toliau nustato ir vėl jis išsisuka - jam yra naudingiau vengti teisėtų deklaravimų ir įrodymų, bendradarbiauti su VMI žmonėmis. Pažeidinėti jiems naudingiau negu eiti teisėtu keliu“, - teigė L.Antanavičienė.
Pasak jos, nenustatytos kilmės pajamos kasmet sudaro beveik trečdalį gyventojų mokestinių patikrinimų metu nustatytų pajamų. 2016 metais neaiškios kilmės pajamos sudarė 26 mln. eurų, per 2017 metų pirmąjį pusmetį tokios pajamos siekia 12 mln. eurų.
„Neteisėtas praturtėjimas, kaip ir kiti piktybiniai mokestiniai pažeidimai, daugeliu atvejų yra tiesiogiai susiję su šešėline ekonomika, kuri daro milžinišką žalą mūsų valstybei, atima iš mūsų visuomenės tikėjimą teisingumu ir sąžiningumu“, - teigė L.Antanavičienė.
Anot jos, nuo 2010 metų Lietuvoje nustatyta beveik 800 mokesčių mokėtojų, kurių atžvilgiu mokestinis patikrinimas buvo atliekamas daugiau nei vieną kartą.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narė konservatorė Irena Degutienė suabejojo, ar valstybė turės „realių pajėgumų“ ir nustatyti pažeidimus dėl neteisėtai įgytų pajamų, ir didesnes baudas išieškoti.
Šio komiteto narys „valstietis“ Juozas Varžgalys pasiūlė konkrečiau numatyti, per kiek laiko turėtų būti baigti tyrimai dėl neteisėto praturtėjimo ir išieškomos baudos.
Šalies vadovė siūlo numatyti, jog kai nedeklaruotų pajamų gavęs asmuo nesugebės pagrįsti jų kilmės, jam bus siūloma taikyti nuo 50 iki 100 proc. nesumokėtų mokesčių dydžio siekiančias baudą. Jei bus įrodyta, kad pajamos gautos teisėtai, tačiau jų nedeklaravus ir nesumokėjus mokesčių, baudos dydis sieks nuo 10 iki 50 procentų. Nustačius pakartotinius mokestinius pažeidimus, baudos dvigubėtų.
Pavyzdžiui, piniginės baudos už mokestinius pažeidimus Austrijoje, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje gali siekti iki 200 proc. nesumokėtų mokesčių dydžio.
Dabar už nedeklaruotas pajamas ir už jas nesumokėtus mokesčius skiriamos baudos dydis gali būtų nuo 10 proc. iki 50 proc. papildomai priskaičiuotų mokesčių sumos.
Stiprinant kovą su korupcija ir neteisėtu praturtėjimu 2010 metais prezidentės iniciatyva buvo įteisintas išplėstinio turto konfiskavimas, suteikiantis galimybę konfiskuoti visą nusikalstamais būdais įgytą turtą, neproporcingą kaltininko teisėtoms pajamoms. Daugiau kaip dvejus metus, nuo 2015 metų, galioja šalies vadovės inicijuotos pataisos, užkirtusios kelią piktnaudžiavimui fiktyviais skolos rašteliais, vekseliais bei akcijų pirkimo ir pardavimo sutartimis.
Toliau Mokesčių administravimo įstatymo pataisas Seimas svarstys gruodžio viduryje.