Lietuvos miškuose – nauja grybų rūšis

Į Lietuvoje populiarių grybų sąrašą greitai bus galima įtraukti dar vieną grybų rūšį. Tarp gyventojų jie žinomi kaip balsevičiukai, o mikologai dar visai neseniai jiems skyrė oficialų pavadinimą – raudongalviai baravykūnai (Aureoboletus projectellus) . Gamtininkas Deividas Makavičius GRYNAS.lt pasakoja, jog šie grybai į Lietuvą atkeliavo iš Šiaurės Amerikos ar Pietryčių Azijos. Pirmosios jų kepurėlės žmonių dėmėsį pritraukė Kuršių nerijoje dar praėjusio šimtmečio aštuntąjame dešimtmetyje. Manoma, kad ši rūšis Kuršių nerijoje isikūrė prieš 35- 40 metų.

„Jie šiek tiek panašūs į baravykus ir tarp žmonių vadinami balsevičiukais. Toks pavadinimas kilo dėl to, kad miško eigulys Balsevičius buvo pirmasis žmogus, kuris juos Lietuvoje pamatė ir pabandė paragauti. Žmogus neapsinuodijo, o grybai tapo žinomi“, – aiškina D. Makavičius.
Balsevičiukai

Aptariamos kelios atsiradimo versijos

Gamtininkas pasakoja, kad mokslininkai vis dar nesutaria, kokiu būdu „balsevičiukai“ atsirado Kuršių nerijoje. Anot jo, yra kelios versijos. Pirmoji – grybų sporos pajūryje išsibarstė kartu su į Neringą atgabentomis kalnapušėmis. Šiaurės Amerikoje, kur šie grybai labiausiai išplitę, balsevičiukai auga šalia pušų, todėl Kuršių nerijoje yra nemažai jiems tinkamų augaviečių.

Vis dėlto, mikologai šia versija abejoja. Jų teigimu, labiausiai tikėtina, kad jie Lietuvoje atsidūrė kartu su svetimšaliais sodinukais, kuriuos žmonės mėgsta pasisodinti savo sodybose. Kadangi Kuršių nerija – „balsevičiukų“ augimui palanki vieta, jie čia greitai išplitę. Netrukus šie grybai pasiekė ir Dzūkiją.

„Dabar, mūsų duomenimis, yra išplitę 5 Europos valstybėse. Anksčiau, kai Kuršių nerija buvo labiau izoliuota, plitimas buvo mažesnis, o dabar žmonių srautas vis didėja ir, matyt, patys grybautojai prisirenka šitų grybų, parsiveža namo, juos išvalo ir likučius išmeta. Jie pakliūna į gamtą ir plinta teritorijose, panašiose į Kuršių neriją, pavyzdžiui, Dzūkijos miškuose. Be Kuršių nerijos, Klaipėdos ir Šventosios, jų aptikta būtent ir Dzūkijoje. Tai didelis šuolis, per visą Lietuvą. Kalbant apie kitas šalis, tai „balsevičiukai“ paplitę nemažai ir Lenkijoje, Latvijoje“ – vardija gamtininkas.
Balsevičiukai

Vietinių rūšių išstumti neturėtų

Jis pabrėžia, kad „balsevičiukų“ nereikėtų vadinti invazine rūšimi: jie mūsų šalyje išplito ne savaime, o buvo atvežti. Todėl jie yra introdukuoti grybai ir nemanoma, jog tai – agresyvi rūšis: vietinių grybų jie išstumti neturėtų.

„Sunku nuspėti, ar šie grybai gali išstumti vietines grybų rūšis, pavyzdžiui, lietuviškus baravykus, tačiau nepastebime agresyvumo. Miško plotai dideli ir nėra taip, kad viena grybiena išstumtų kitą. Teko rasti vietinį ir introdukuotą baravykus šalia. Vadinasi, jis nėra agresyvus. Vis dėlto, tyčia juos platinti nereikėtų. Valgyti galima, rinkti irgi, bet sėti, nereikia. Jau nemažai vietų Lietuvoje ir taip jie yra randami, todėl, matyt, savaime jie taps ta rūšimi, kuri dažnai atsidurs grybautojo krepšyje“, – mano D. Makavičius.
Balsevičiukai

Gamtininkas tikina ir pats ragavęs šių naujųjų grybų: „Mes ir patys bandėm jų pasirinkę išvirti. Dar nevirti jie turi simpatišką gelsvai rausvą spalva ir patys yra fotogeniški grybai. Išvirus juos, jie spalvos beveik nepraranda: lieka šviesiai gelsvi. Nors skonis ir neprilygsta lietuviškiems baravykams, bet grybautojams jis yra patrauklus, nes yra mažai kirmijantis, aptinkamas lengvai prieinamose vietose.“