Pasak „Vittamed“ direktoriaus Edvardo Satkausko, iki šiol galvospūdis (galvos smegenų skysčio spaudimas) dažniausiai buvo matuojamas tik sunkias galvos traumas patyrusiems arba neurologiniams pacientams, kuriems tokia procedūra yra būtina.
„Įprastu metodu galvospūdį nustatyti yra gana sudėtinga: arba neurochirurgas tiesiai į smegenis įveda sensorius, arba yra atliekama stuburo punkcija, kai adata bedama į stuburo kanalą. Tokios invazinės procedūros yra skausmingos, brangios ir rizikingos. Dėl šių priežasčių jos nėra dažnai atliekamos“, – pasakoja pašnekovas. Jo teigimu, poreikis tikrinti galvospūdį yra didelis ir, pavyzdžiui, būtų naudingas oftalmologams kontroliuojant tokias mažiau pavojingas ligas, kaip glaukoma.
Matuoklis, skirtas išmatuoti galvospūdį galvos traumas patyrusiems asmenims, buvo sukurtas Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriaus dr. Armino Ragausko. Prietaiso technologija remiasi ultragarsu – į specialius akinius užsidėjusio paciento akies arteriją yra siunčiamas ultragarso signalas. Signalas keliauja į galvos smegenų išorėje ir viduje esančius arterijos segmentus, kuriuose ir matuojami bei lyginami kraujotakos parametrai.
„Nors technologija išrasta jau palyginus seniai, didžiausias iššūkis yra sukurti sėkmingą komercinį produktą. Jį šiuo metu kuriame ir tobuliname. Klinikinis poreikis yra labai akivaizdus“, – tikina pašnekovas.
Sudomino NASA mokslininkus
1993 m. įkurta įmonė „Vittamed“ prieš porą metų patraukė NASA kosminės agentūros dėmesį. NASA mokslininkus sudomino šis įmonės kuriamas galvospūdžio matuoklis. Galvospūdį matuojant įprastiniais metodais, tyrimo negalima atlikti lauko ar juo labiau ekstremaliomis kosmoso sąlygomis, kas buvo aktualu šiai agentūrai.
„Nors kartu su NASA vykdytas bendras projektas jau yra pabaigtas, tačiau iki šiol palaikome ryšius. Jie domisi mūsų progresu, tobulinamomis technologijomis. NASA labiau vadiname ne klientu, o mūsų moksliniu-pažintiniu partneriu, nes mūsų bendras tikslas yra, kad tokie įrenginiai atsirastų kiekvienoje didesnėje ligoninėje“, – tvirtina E. Satkauskas
Prireikia ir derybinių įgūdžių
E. Satkauskas pastebi, kad „Vittamed“ įmonės branduolį šiuo metu daugiausiai sudaro mokslininkai ir inžinieriai. „Taip pat mūsų komandoje yra daug verslo ir darbo klinikose patirties sukaupusių žmonių – komanda yra multidisciplininė ir įvairialypė. Turbūt kitaip produktyviai veikti ir būtų neįmanoma?“ – svarsto pašnekovas. Šiuo metu „Vittamed“ padalinyje Kaune, kuris yra įsikūręs Kauno mokslo ir technologijų parke, darbuojasi apie 10 žmonių komanda, palaikanti ryšius su kolegomis iš padalinio Bostone (JAV).
Vienu pagrindinių įmonės uždavinių E. Satkauskas vadina technologinių sprendimų paiešką ir siekį į vieną komandą bendram tikslui suburti įvairių tautybių ir skirtingų sričių specialistus.
„Kasdienėje veikloje vykdome daug skirtingų projektų, kuriuos reikia sujungti į vieną ir nepamesti krypties. Mums prireikia ir vadybinių įgūdžių, ir patyrusių ekspertų, galinčių padėti įvairiais klausimais. Dirbame su pasauline inovacija, todėl tenka palaikyti ryšius su įvairiausiomis šalimis“, – tvirtina pašnekovas.
Svari milijoninė investicija
Vienu didžiausiu iššūkiu „Vittamed“ atstovas įvardija finansavimo šaltinių paiešką. Paskutinė itin reikšminga investicija, kurios sulaukė „Vittamed“ – 2015 m. Bostone įsikūręs įmonės padalinys pritraukė 10 mln. JAV dolerių lėšų, iš jų 8 mln. JAV dolerių įmonei skyrė Malaizijos rizikos kapitalo fondas „Xeraya Capital“.
Be minėto neinvazinio galvospūdžio absoliutinės vertės matuoklio vystymo, „Vittamed“ taip pat kuria ir kitą inovaciją – smegenų kraujotakos autoreguliacijos monitoringo technologiją. Ši inovacija taip pat remiasi ultragarso principu: yra matuojamas per galvą sklindančio ultragarso greitis ir pagal tai sprendžiama apie smegenų kraujotakos autoreguliacijos būklę.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Ūkio ministerija, jos skelbimas finansuojamas ES lėšomis.
Užsakymo nr.: PT_75733029