Kartais žmonės nesupranta, kodėl jie tapo tokie pasyvūs, nieko nebenorintys daryti. Pasirodo, to priežastis gali būti lėtinis nuovargis, kuris gerokai kenkia gyvenimo kokybei.
Jei daugiau nei 6 mėnesius Jus kamuoja nuolatinis nuovargis, kuris pasireiškia net ir tuomet, kai nieko aktyvaus nei fiziškai, nei protiškai nedarote, tuomet galite įtarti, jog jus vargina neurastenija.
Lėtinis nuovargis: fikciniai ir realūs to pavyzdžiai
Ir nors neurastenijos terminas pirmą kartą buvo pavartotas 1829 metais, visgi ir šiandien pasaulyje yra diagnozuojamas ne vienas šio lėtinio nuovargio sindromo atvejis.
Neurastenija buvo diagnozuota tokiems rašytojams kaip Oskaras Vaildas arba Čarlzas Darvinas, Tomas Manas. Lietuvoje nuo neurastenijos, manoma, jog kentė „Baltosios drobulės“ pagrindinis veikėjas – Garšva.
Seniau buvo manoma, jog silpnais nervais pasižymėjo intelektiniais gabumais apdovanoti žmonės, todėl parodyti, jog sergama neurastenija nebuvo gėdinga, priešingai, netgi madinga.
1869 metais neurastenijos terminas buvo pradėtas vartoti psichopatologijos srityje, nurodė būkles, kurioms būdingi tokie simptomai kaip nuovargis, nerimas, galvos skausmas, aukštas kraujospūdis, prislėgta nuotaika, širdies permušimai.
Trys lėtinio nuovargio stadijos: pasitikrinkite, ar nesate vienoje iš jų?
Neurastenija – tai neurotinė būklė, kuri pasireiškia nerimu ir virškinimo bei medžiagų apykaitos sutrikimais. Ši klastinga ir pavojinga sveikatai liga gali sukelti daug nepatogumų. Ir nors šios ligos raida yra individuali, tačiau turi daug bendrų dėsningumų. Taigi, kokios yra šios ligos stadijos ir kas joms būdinga?
I stadija: Pirmiausiai pradeda stigti energijos ir ištvermės, greitai nuvargstama, kūnas atrodo kaip švininis, nuolat norisi pasnausti. Smegenys pavargusios, vidaus organai dirba lėtai, jaučiama didžiulė įtampa, sulėtėja medžiagų apykaita.
II stadija: Pagrindiniai požymiai – nervinis skrandžio sutrikimas, dujų kaupimasis, rūgimas, padidėjęs rūgštingumas, rėmuo, vidurių užkietėjimas, dažnas šlapinimasis. Kvėpavimas gali pasidaryti paviršutiniškas ir sunkus, pasunkėja širdies veikla. Silpsta regėjimas, lytinė potencija, mažėja ištvermė, vis sunkiau susikaupti. Neurastenijai taip pat yra būdingas galvos svaigimas, neuritas, nemiga, jautrumas ir dirglumas. Sutrikus apykaitos procesams auga arba krinta svoris.
III stadija: Padidėjęs nervingumas pereina į nervinį išsekimą, pasireiškiantį atminties praradimu. Atsiranda slegianti nuotaika, nerimas ir melancholija. Sutrinka daugelio organų veikla, gali pradėti kankinti haliucinacijos, neapleisti mintys apie pasitraukimą iš gyvenimo.
Būdai, kuriais galima padėti sau tuomet, kai vargina lėtinis nuovargio sindromas?
Lėtiniam nuovargio sindromui yra būdinga daugybė nemalonių simptomų: galvos skausmas, rėmuo, nemiga. Pacientui gali būti skiriami antidepresantai, kurie padės įveikti nuotaikų sutrikimus, dirglumą bei padidėjusį jautrumą, skiriamas psichoterapinis gydymas. Nuo bendro išsekimo padeda kognityvinė elgesio terapija, kuri moko, kaip valdyti emocinį išsekimą. Labai svarbu rasti balansą tarp darbo ir poilsio.
Tad pasistenkite per gyvenimą ne lėkti, bet eiti, ramiai, be rūpesčių, tuomet neurastenija bus tik girdėtas, bet niekuomet nepatirtas lėtinio nuovargio sindromas.
