Kai kuriose užsienio šalyse panaši sistema jau veikia, o kai kur šis projektas atmestas. Tuo tarpu Lietuvoje diskusijos tik prasideda.
Pradedantieji jauni vairuotojai laikomi rizikingiausia vairuotojų dalimi, todėl draudimas jiems kainuoja daugiausiai.
Siūlomas variantas dar tik teorinis, tačiau esmė tokia: pradedančiųjų vairuotojų automobiliuose būtu montuojami savirašiai įrenginiai – juodosios dėžės. Po tam tikro laikotarpio būtų analizuojami dėžių sukaupti duomenys ir daromos išvados.
Jos gali būti dvi – vairuotojas yra pakankamai subrendęs, kad nemokėtų už draudimą daugiau nei kiti eismo dalyviai. Antra išvada – vairuotojas dar neturi tinkamų įgūdžių ir siunčiamas taisyti klaidas atgal į vairavimo mokyklą.
Britai ir belgai sutiko, vokiečiai – atmetė
Panaši sistema veikia keliose užsienio šalyse. Tiesa, juodosios dėžės veikia ne privačiuose, o įmonių automobiliuose.
„Mes ne iš piršto tai išlaužėme. Turime Didžiosios Britanijos ir Belgijos pavyzdžius. Jie įgyvendino šį projektą ir jis jau veikia. Pirmiausiai tokias naujoves būtų galima pritaikyti didžiausiose bendrovėse. Tai leidžia sumažinti išlaidas transportui – tiek remonto kaštus, tiek draudimo kaštus, tiek ir transporto priemonės prastovos kaštus, kuomet įvyksta kad ir nedidelis eismo įvykis.
Vyras mano, kad panašią praktiką būtų įmanoma pritaikyti ir Lietuvoje.
„Manau, tai būtų įmanoma, jei Lietuvoje drastiškai pabrangtų draudimas. Taip pat ir draudimo kompanijos turėtų parodyti iniciatyvą ir sutikti pigiau drausti vairuotojus, kurie turi įgūdžius patvirtinantį sertifikatą. Taip vairuotojas ne tik įrodytų, kad išlaikė egzaminus, bet kad jo įpročiai yra tinkami. Manau, kad tai pasiteisintų“, – įsitikinęs Š. Jankauskas.
Įdomu, kad dėl asmens duomenų apsaugos juodųjų dėžių idėjai nepritarė Vokietija.
„Didžioji dauguma Vokietijoje pasakė, kad nenori tokio dalyko ir projekto buvo atsisakyta. Tačiau Vokietijoje buvo siūlymas statyti dėžes visam laikui, o mūsų atveju dėžė būtų montuojama tik po mokymų 80 valandų laikotarpiui. Tuomet duomenys analizuojami rankiniu būdu ir specialia programa. Tuomet mokinys grįžta į mokymo salę iš naujo mokytis tam tikrus dalykus, kurie kelia grėsmę eismo saugumui, o jei viskas tvarkoje, jam išduodamas sertifikatas, dėžė paimama atgal ir žmogus išleidžiamas į kelią“, – pasakoja Š. Jankauskas.
Specialistas mano, kad Lietuvoje juodųjų dėžių sistema galėtų veikti savanorišku principu. O savanorystę galima paskatinti ne kuo kitu, o pinigais.
„Pirmas dalykas – draudimas turėtų kainuoti pigiau. Antras dalykas, sistemą susimontuoti sutinkantys profesionalai turėtų uždirbti daugiau“, – sako Š. Jankauskas.
Naujokai – ne patys blogiausi vairuotojai
„Lietuvos draudimo“ statistikos duomenimis, labiau pavojingi jauniems vairuotojams yra ne pirmieji, o antrieji vairavimo metai, nes būtent antraisiais vairavimo metais sukeliamos avarijos skaudesnės ir nuostoliai daug didesni. Tikėtina, kad taip yra dėl to, jog antraisiais vairavimo metais jaunuoliai įsidrąsina, praranda baimės vairuoti jausmą ir, nors vairavimo patirties dar nebūna sukaupę, pradeda perdėm pasitikėti savo galimybėmis suvaldyti automobilį. Tikimybė, kad jauno amžiaus vairuotojas sukels eismo įvykį, siekia net 1 iš 5. Avaringumui pastebimai sumažėti prireikia bent septynerių metų“, – skaičiuoja ekspertas.
A. Gimbickas neskubėjo smerkti naujosios sistemos. Tiesa, draudikai norėtų ilgesnio laikotarpio, kurio metu būtų stebimas naujai iškeptas vairuotojas.
„Mūsų nuomone, vairuotojo įgūdžių ir vairavimo stiliaus fiksavimas specialios į automobilį montuojamos įrangos pagalba būtų naudingas, jei draudikas turėtų galimybę periodiškai patikrinti vairavimo saugumą, todėl turėtų būti įmontuotas nuolat, o ne laikinam laikotarpiui. Tačiau su tokios praktikos įgyvendinimu realybėje dar reikėtų nemažai padirbėti atrandant teisingas metodikas duomenų analizei ir rizikos vertinimui.
Kol kas vienas iš esminių faktorių, kodėl iki šiol tai netaikoma praktikoje yra sąlyginai didelė „juodųjų dėžių“ savikaina, palyginti su vidutine privalomojo draudimo įmoka. Bet šios technologijos labai sparčiai žengia į priekį, tad čia tik laiko klausimas, kada prasidės „Telematics era““, – įsitikinęs „Lietuvos draudimo“ atstovas.
A. Gimbickas sako, kad iš tiesų taikant naujausias technologijas galima pasiekti neblogų rezultatų.
„Užsienyje (Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Rusijoje) daug kompanijų bando daryti įvairius pilotus ir projektus su „Telematics“ prietaisais, esame girdėję puikių sėkmės istorijų, kai draudikams pavyksta ženkliai sumažinti tam tikro segmento nuostolingumą. Lietuvoje kol kas tokius prietaisus savo vairuotojų rizikos valdymui naudoja kai kurios stambios vežėjų įmonės“, – sako A. Gimbickas.
Lietuvos policijos atstovai tikina, kad reikia gerai išstudijuoti siūlomą naujovę.
„Apie tai galima diskutuoti: kokios galėtų būti priemonės, ir diferencijuoti draudimo įmokas nedrausmingiems vairuotojams ir drausmingiems vairuotojams, kurie nepadarė nė vieno pažeidimo. Manau, kad tikrai apie tai galime drąsiai kalbėti. Fiziškai įmanoma į automobilius montuoti įrangą, tačiau reikia žiūrėti, ar tai įmanoma teisiškai.
Sunku pasakyti. Jei vairuotojas pats išreikštų pageidavimą, kad įranga būtų sumontuota, tai galbūt įmanoma. Tačiau tada kyla kitas klausimas: o kas užsiims duomenų nuskaitymu? Kas tai kontroliuos? Pradžioje galbūt būtų galima kalbėti apie tuos vairuotojus, kurie padarė pažeidimus. Galbūt jiems draudimo kainą būtų galima diferencijuoti. Bet vėlgi, apie tai turi būti diskutuojama, kalbama visoje transporto bendruomenėje“, – teigia Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.
