Finansų ministerija siūlo apriboti šią veiklos formą. Esą sumažinus ribą, iki kurios galima mokėti fiksuotą mokesčio sumą, būtų daugiau teisingumo. Pripažindama, kad mokesčių kai kam reikėtų mokėti daugiau, ministerija tikina, kad pokyčiai paliestų tik nedidelę dalį verslo liudijimų savininkų.
Jų atstovai kritikuoja tokius planus, nes juos įgyvendinus neva sužlugs dalis žmonių, dar padaugės emigrantų ir paramos prašytojų. Kita vertus, kai kurie teigia, kad pažaboti verslo liudijimus reikėjo jau seniai.
Didesnis mokestis, daugiau teisingumo
Dabar vykdyti individualią veiklą įsigijus verslo liudijimus galima tol, kol šios veiklos pajamos neviršija 45 tūkst. Eur per metus. Finansų ministerija registravo įstatymo pataisą, kuria šią ribą siūlo sumažinti iki 20 tūkst. Eur.
Viršijus šią sumą tektų mokėti nuo 5 proc. iki 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM) nuo gauto pelno (t. y. apmokestinamas būtų skirtumas tarp pajamų ir išlaidų).
Finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė paaiškino, kad įgyvendinus įstatymo pataisas daliai gyventojų tektų mokėti dvigubai didesnį GPM:
„Verslo liudijimus įsigijusių asmenų išlaidos skiriasi priklausomai nuo vykdomos veiklos – paslaugų veiklai išlaidos yra mažesnės, prekybą ar gamybą vykdančių asmenų išlaidos yra didesnės.
Duomenys rodo, kad išlaidos vidutiniškai sudaro apie 78 proc. visų pajamų. Gyventojai, kurie per metus gauna 20–45 tūkst. Eur pajamų, įsigydami verslo liudijimą sumoka vidutiniškai 13,4 Eur fiksuoto GPM per mėnesį.
Viceministrės teigimu, tokiomis pataisomis siekiama teisingesnio apmokestinimo.
„Gyventojų, vykdančių veiklą su verslo liudijimu ir deklaravusių per 20 tūkst. Eur pajamų, efektyvus sumokėto GPM tarifas yra tik 0,5 proc. nuo pajamų. Ir kyla klausimas, ar tai yra teisinga kitų gyventojų, kurie moka gerokai didesnius mokesčius, atžvilgiu“, – komentavo D. Brasiūnaitė.
Ji akcentavo, kad pasiekus siūlomą pajamų ribą (20 tūkst. Eur) verslininkas tikrai neturės stabdyti veiklos ar steigti įmonę:
„Noriu išsklaidyti gandus, jog staiga taps labai sudėtinga apskaičiuoti GPM mokestį ir tam reikės samdyti buhalterius. Gyventojas ir toliau galės vykdyti veiklą nesteigdamas įmonės, tiesiog pasikeis GPM mokėjimo tvarka.
Mokestį jis turės sumokėti ne iš anksto įsigydamas verslo liudijimą (kurio dydis nepriklauso nuo gautų pajamų), o metams pasibaigus iki gegužės 1 d. pateikdamas GPM deklaraciją. Tuomet jis mokės GPM nuo faktiškai gauto pelno dydžio pagal bendras individualiai veiklai taikytinas taisykles. Suma automatiškai bus suskaičiuota deklaracijoje įvedant gautas pajamas ir išlaidas.“
Viceministrė pabrėžė, kad 2016 m. iš maždaug 100 tūkst. verslo liudijimus įsigijusių gyventojų pajamas, didesnes nei 20 tūkst. eurų per metus, deklaravo tik apie 10 tūkst. gyventojų.
„Taigi, siūlomi pakeitimai aktualūs tik apie 10 proc. visų verslo liudijimus įsigijusių gyventojų, iš kurių didžioji dalis (apie 6,5 tūkst gyventojų) yra įsigiję verslo liudijimus paslaugų teikimui. Beje, paslaugų verslo liudijimų ribą mažinti siūlė ir smulkiuosius verslininkus vienijanti asociacija“, – nurodė viceministrė.
Skaičiuoja būsimus nuostolius
Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė kritiškai vertina ministerijos planus keisti verslo liudijimų apmokestinimo tvarką.
„Apyvartos sumažinimas iki 20 tūkst. Eur yra absoliutus šito verslo formos sunaikinimas. Į šią apyvartą įskaičiuojamos visos išlaidos, kurios reikalingos verslui vykdyti, kurios sudaro maždaug nuo 50 proc. iki 75 proc. visos apyvartos. Tada verslo liudijimo turėtojas sumoka tą privalomą kiekviename regione skirtingą metinį mokesti. Taip pat sumoka socialinius mokesčius „Sodrai“, GPM, sveikatos draudimą.
Ji skeptiškai vertino Finansų ministerijos skaičiavimus, kad priimtos pataisos paliestų vos 10 proc. visų verslo liudijimų savininkų.
„Finansų ministerija pripažino, kad jie nežino, kokios yra išlaidos. Ir jie negali niekaip teigti, kad tai palies tik 10 proc. verslo liudijimų turėtojų. Jie nežino, kokios kiekvieno verslo išlaidos.
Pirmadienį susitinkame su finansų ministru ir jam tikrai pateiksime penkiose skirtingose verslo šakose su verslo liudijimai dirbančių asmenų išlaidas, kad jie pamatytų ir patikėtų“, – žadėjo D. Matukienė.
Ji įsitikinusi, kad jeigu ir yra tarpusavyje susijusių asmenų ar giminaičių, kurie turėdami verslo liudijimus gauna daugiau nei dabar nustatyti 45 tūkst. Eur, tai jais turėtų pasidomėti Valstybinė mokesčių inspekcija ar kitos institucijos, turinčios apie tai duomenų. Taigi šiuo metu dabartinės tvarkos nereikia keisti. Jei bus keičiama, sumažės savarankiškai dirbančių žmonių, padidės emigracija ir padaugės paramos prašytojų:
„Yra nemaža dalis žmonių, kurie jau yra priešpensinio amžiaus, jiems tikrai nieko nėra pasiūlyta. Pavyzdžiui, moterys įsigyja verslo liudijimą, stovi turguje ir pardavinėja dėvėtus drabužius ar dar ką. Arba, sakykime einu į kirpyklą, mano kirpėjai yra 58 metai, ką jai daryti?
Jei šito mums nebereikia... Tarkime, ta mano kirpėja – susinervinusi, viską trenkia, eina į Darbo biržą. Ir stovi joje iki 62 metų, paskaičiuokime, kiek per tuos metus mes visi turėsime sumokėti pinigų, kad šitas žmogus egzistuotų. Dabar jis čia dirba, kam mums reikia šitą judinti, kai jau ištraukėme šituos žmones iš garažų, iš jų namų, dabar vėl norime atgal sukišti.“
Pasak pirmininkės, verslo liudijimai ir yra tokiems žmonėms, kurie nieko neskaičiuoja – jie įsigyja liudijimą, nusiperka profesijai reikalingus įrankius, kažkokias medžiagas ir dirba. O pakeitus tvarką jų veiklos apskaita esą taptų daug sudėtingesnė, jie nežinotų, kiek, kada būtų priskaičiuota mokėtinų mokesčių.
Turintys verslo liudijimus atima pelną
DELFI kalbinta individualios įmonės savininkė Kristina teigė, jog į tokias įstatymo pataisas žvelgia teigiamai. Anot pašnekovės, verslo liudijimus įsigyjantys asmenys kiša pagalius į ratus smulkiesiems verslininkams, o valstybė į tai žvelgia pro pirštus.
Deja, per šias šventes gudruoliai, įsigiję verslo liudijimus, gėlėmis prekiauja tiesiog gatvėse. Turbūt ne kartą esate matę tiesiog ant kėdutės, kibiruose sumerktas tulpes ar glėbius rožių automobilių bagažinėse.
Šie prekybininkai nėra gėlininkai, tai vienadieniai verslininkai, nusprendę nusipirkti iš urmo bazių gėlių ir užsidirbti. Jie įsigyja verslo liudijimą už fiksuotą mokestį, tačiau, galima pagrįstai teigti, jog pelną tiesiog semia saujomis.
Paskaičiuokite: jei viena rožė kainuoja tarkim 0,50 Eur, jie ją parduoda už eurą, o jų per dieną parduoda tikrai ne tūkstantį. Tai koks jų tikrasis pelnas? Ar jį įmanoma sąžiningai apskaičiuoti? Juk klientams neišduodami čekiai“, – savo patirtimi dalijosi pašnekovė.
Verslininkės tikinimu, smulkusis verslas tiesiog neturi galimybių konkuruoti su tokiais prekybininkais:
„Pigesnių gėlių ieškantys pirkėjai skuba į gatves ir, nelabai kreipdami dėmesio į gėlių kokybę, džiaugiasi mažesnėmis kainomis. Tuo metu smulkieji verslininkai, puoselėdami savo verslus ištisus metus ir tą dieną laukdami uždarbio, lieka pustuštėmis kišenėmis, nes pelną pasidalija su tais vienadieniais prekybininkais.
Negana to, smulkieji verslininkai negali su jais konkuruoti kainomis. Juk viena įsigyti vienadienį verslo liudijimą, o visai kas kita mokėti PVM, atlyginimus darbuotojams, patalpų nuomas ir panašiai. Manau, kad tokių pavyzdžių galima rasti ir kitose verslo srityse“.
