Įtampa tarp Šiaurės Korėjos ir Jungtinių Valstijų pastaraisiais mėnesiais pasiekė kritinį lygį, o sekmadienį, rugsėjo 3 dieną, Vakarams priešiška valstybė atliko dar vieną – vandenilinės bombos – bandymą.
Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May griežtai įspėjo Kim Jong Uno režimą, kad jam gresia tolesnės sankcijos. Ji teigė, kad Didžioji Britanija turi „dvigubai sustiprinti pastangas“, kad padarytų spaudimą Šiaurės Korėjai, rašo svetainė standart.co.uk.
Tačiau nepaisant sankcijų, kurias nuo pirmojo branduolinio bandymo 2006 metais taiko Jungtinės Tautos (JT) ir Jungtinės Valstijos, Šiaurės Korėjos ekonomika šiais metais augo 3,9 proc., rodo Korėjos banko duomenys.
„The Standard“ pakalbino „The Economist Intelligence Unit“ Azijos ekonomikos ir politikos ekspertę Anwitą Basu, kad išsiaiškintų, kaip Šiaurės Korėjos ekonomika atlaiko Vakarų spaudimą ir ką tai reiškia ateičiai.
Kaip funkcionuoja Šiaurės Korėjos ekonomika?
Pasak A. Basu, Šiaurės Korėjos ekonomika daugiausia auga dėl to, kad valstybė kontroliuoja visus gyvenimo aspektus.
Tokia kontrolė reiškia, kad ekonomika yra palaikoma be teigiamos importo įtakos, kuri padeda klestėti Vakarų demokratijoms.
Augimą daugiausia skatina vidaus kalnakasyba ir energetika, nors Kinija pastaraisiais metais taip pat didino eksportą į Šiaurės Korėją.
„Šiaurės Korėja daugumą savo prekių importuoja iš Kinijos, bet šie duomenys yra apytikriai. Šiaurės Korėja neskelbia savo pačios duomenų – daug kas gaunama iš tokių stebėtojų kaip Pietų Korėjos bankas“, – sakė A. Basu.
„Šiaurės Korėjoje viskas visais lygiais yra kontroliuojama. Kontroliuojamos net žmonių gaunamos pajamos“, – pridūrė ji.
„Kadangi tai itin kontroliuojanti valstybė, augimas skatinamas šiuo būdu“.
Ekspertė taip pat sakė, kad yra įrodymų, jog Šiaurės Korėja yra viena iš šalių, kuri gali pardavinėti – ir pardavinėja – sovietų karinę techniką užsienio valstybėms. Manoma, kad tokiuose ginklų sandoriuose dalyvauja kai kurios Afrikos šalys, pridūrė ji.
„Jie apeina JAV sankcijas ir pasinaudoja jų spragomis. Yra būdų tai sustabdyti, nors tai liudija netiesioginiai įrodymai“, – teigė ji.
Kokios yra JT sankcijos ir kokį poveikį jos daro?
Anot A. Basu, sankcijos paprastai apriboja geležies ir anglies importą į Šiaurės Korėją.
Tačiau pagalba ir maistas vis dar siunčiami į šią valstybę. Dauguma sankcijų liečia tik ekonominį importą.
Dėl šios priežasties ir diktatoriškos valstybės kontrolės tokios sankcijos tikrovėje turi mažai įtakos Šiaurės Korėjos ekonomikai ar jos gyvenimo būdui.
„Didysis skirtumas tas, kad sankcijos yra taikomos tik išoriniam sektoriui, ir tai nedaro teigiamo poveikio šaliai“, – sakė ji.
„Šios sankcijos pažaboja importą, todėl kai kurios prekės brangsta. Tačiau šioks toks augimas vis tiek vyksta, nes valstybė turi priemonių, kaip kontroliuoti kainas“.
„Šios sankcijos dar negali parklupdyti Šiaurės Korėjos ekonomikos“.
Beje, kai kurie verslininkai įspėjo, kad šios priemonės atneša nuostolių ir Vakarų ekonomikoms.
Viename CNBC pranešime buvo teigiama, kad naujos sankcijos turėtų užsmaugti pasaulines tiekimo grandines.
Tačiau Singapūro nacionalinio universiteto Verslo fakulteto vizituojantis dėstytojas Alexas Capri minėtam JAV transliuotojui sakė, kad Jungtinių Valstijų pakeitimus, skirtus tiekimo grandinėms, bus „sunku ir brangu“ įgyvendinti.
Kodėl Jungtinės Valstijos neįveda griežtesnių sankcijų?
Jungtinės Valstijos, turint galvoje, kad jos yra didžiausia pasaulio ekonomika, techniškai turi galių paskelbti Šiaurės Korėjai griežtesnes sankcijas.
Tačiau, pasak A. Basu, griežtesnės priemonės kartu su augančia įtampa sukeltų dar didesnį priešiškumą ir taip nestabilioje šalyje.
Šiaurės Korėjos branduolinė programa įgauna pagreitį ir A. Basu prognozuoja, kad jau kitais metais ši šalis gali tapti visaverte branduoline valstybe – tokia, kurios bijotų Jungtinės Valstijos.
„Tikėtina, kad iki 2018 metų pabaigos ar 2019 metų pradžios Šiaurės Korėja turės visaverčių branduolinių pajėgumų. Nėra būdų to sustabdyti“, – teigė ji.
„Daugybė šalių Jungtinėse Tautose nenori destabilizuoti šio režimo. Tiesiog negali žinoti, kaip jie reaguos“, – pridūrė A. Basu.
