Tokiais draudimais būtų siekiama sumažinti azoto oksidų išmetimą, kuris sukelia smogą, rūgštinį lietų ir taršą kietosiomis dalelėmis.
Tačiau kanclerė aiškiai davė suprasti, kad kovos prieš tokius draudimus, kad apsaugotų strategiškai svarbų automobilių gamybos sektorių, kurio tokios milžinės atstovės, kaip „Volkswagen“, „Audi“, „Mercedes“ ir BMW, uždirba milijardus eurų iš eksporto ir suteikia darbo 800 tūkst. - 900 tūkst. žmonių.
„Mes dirbame, kad užkirstume kelią tokiems draudimas“, – dar prieš susitikimą su merais sakė Vokietijos vyriausybės vadovė ir pridūrė, kad „mums reikės vidaus degimo variklių dar ne vieną dešimtmetį“.
Anksčiau A. Merkel dažnai kalbėjo apie ilgalaikę ateities viziją, kuomet Vokietija taps ekonomika be anglies ir kuri bus varoma švariomis technologijomis. Tačiau kalbėdama apie dyzelinių automobilių klausimą ji pabrėžė, kad „dabar yra 2017-ieji“.
Pirmadienio susitikimo su merais darbotvarkėje buvo numatyti tokie klausimai, kaip priemonės, kuriomis būtų užkirstas kelias dyzelinių automobilių draudimams, įskaitant pagalbą labiausiai nuo smogo kenčiantiems Vokietijos miestams: elektromobilių įkrovimo infrastruktūros įrengimas, specialios juostos dviračiams bei autobusai ir šiukšlių išvežimo mašinos, varomos švaria energija.
Finansavimas kai kurioms programos gali būti skirtas iš naujo 500 mlrd. eurų vertės fondo, kurį lygiomis dalimis finansuoja Vokietijos vyriausybė ir automobilių gamybos pramonė.