Siekiant objektyvumo, pirmą kartą tokiam kelių tyrimui pasitelkiami užsienio ekspertai.
„Prasideda ilgas, nuoseklus ir detalus šalies kelių tyrimo procesas. Tikimės, kad jo rezultatai padės išsiaiškinti pagrindines pernelyg greito kelių susidėvėjimo priežastis, galimas sistemines klaidas ir užtikrinti kuo geresnę Lietuvos kelių kokybę ateityje“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Pradiniam tikrinimo etapui atrinkti 33 naujai nutiestų ar rekonstruotų kelių projektai, įgyvendinti įvairiuose šalies regionuose. Dalis projektų buvo pasirinkti atsitiktiniu būdu, dalis – ten, kur kelio defektai yra akivaizdžiai pastebimi. Pirmųjų 10 objektų tyrimų rezultatus numatoma gauti iki šių metų pabaigos, likusių 23 objektų tyrimo duomenis – iki 2018 m. birželio 15 d.
Specialistų teigimu, per greitą kelio susidėvėjimą gali lemti įvairios priežastys – projektavimo klaidos, nekokybiškas rangovų darbas, netinkamos kelyje panaudotos medžiagos, taip pat norminių dokumentų spragos bei nekruopštus, nereiklus techninės priežiūros darbas. Tikrąsias priežastis turėtų atskleisti pradedamo audito išvados ir rezultatai.
Pirmieji kelio dangos mėginiai šiandien paimti valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5223 Buivydžiai–Lavoriškės–Kena ruože nuo 0 km iki 8,6 km, kurio rekonstrukcija buvo baigta 2014 m. liepos 29 d.
Pagal šiuos mėginius bus tiriama kelio dangos konstrukcija, ją sudarančių sluoksnių storiai. Tiriant iškirstus asfalto luitus bus nustatytos asfalto dangos konstrukciją sudarančios medžiagos, jų kokybė, atitikimas kelio projektui ir norminiams dokumentams.
Asfalto ir jam panaudotų medžiagų savybių patikrinimą atliks ekspertai iš Švedijos kelių ir transporto tyrimų instituto kartu su VšĮ Kelių ir transporto tyrimo institutu.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra 21 254 km valstybinės reikšmės kelių, iš jų apie 7000 km vis dar tebėra žvyrkeliai, o apie 60 proc. asfaltuotų kelių yra blogos arba patenkinamos būklės.
Per du Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius šalies kelių plėtrai ir remontui buvo skirta daugiau kaip 3,7 mlrd. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos bei Europos Sąjungos fondų lėšų.
„Tad kyla klausimas – kodėl tebeturime tokios prastos būklės kelius, tiek daug kilometrų žvyrkelių ir vis dar magistralės reikalavimų neatitinkančią „Via Baltica“? Kad sau ir visuomenei atsakytume į šiuos klausimus ir pradėtume atsakingai ir kokybiškai tiesti kelius, pradedame didelį kompleksinį tyrimą“, – sako ministras R. Masiulis. Jo teigimu, jei šis tyrimas kelių tiesimo darbuose atskleistų piktnaudžiavimo atvejų, Lietuvos kelių auditas bus plečiamas, pasirenkant kitus dar netirtus kelius, o iš pažeidėjų bus pareikalauta atsakomybės.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdantysis direktorius Rimvydas Gradauskas komentare DELFI teigia, kadasociacija pozityviai vertina Susisiekimo ministerijos pradėtą kompleksinį nutiestų kelių ruožų auditą. Viliamasi, kad pagaliau bus išsiaiškinta kelių sektoriaus silpnosios pusės.
„Pozityvu, kad ministerija su partneriais iš užsienio tikrins visą normatyvinę bazę, kelių konstrukcijas ir jų išpildymą bei bandys išsiaiškinti kas kaltas, kad tiesiami ar rekonstruojami valstybinės reikšmės keliai netarnauja taip ilgai, kaip norėtųsi. Viliamės, kad metus truksiantis ir tarpinius rezultatus prieš Kalėdas pateiksiantis tyrimas išsklaidys įvairius nesusikalbėjimus“, - sako jis.
