Nuo metų pradžios euras sustiprėjo beveik 15 proc. Kai kurie investuotojai tam tikros korekcijos tikėjosi po praėjusį penktadienį Džekson Hole, Vajominge, vykusio centrinių bankų vadovų susirinkimo, tačiau euras tik dar labiau pabrango.
Europos centrinio banko (ECB) valdybos pirmininkas Mario Draghi savo pranešime atkreipė dėmesį, kad Europoje ir Japonijoje ekonomikos atsigavimas kol kas yra „ankstesnėje stadijoje“ nei JAV.
Dėl to investuotojai padarė išvadą, kad ECB artimiausiu metu dar nemažins obligacijų supirkimo programos ir nekels bazinių palūkanų normų.
Antradienį euras kirto 1,2 JAV dolerio aukštumas, pastarąjį kartą matytas tik 2014 metų pabaigoje.
JAV centrinio banko vadovė Janet Yellen tame pačiame susirinkime apie monetarinę politiką beveik nekalbėjo, pranešė „Financial Times“.
Turėtų šiek tiek atpigti
„Swedbank“ vyresnysis finansinių produktų pardavimų specialistas Mindaugas Žeimys DELFI sakė, kad šiemet euras brango dėl gerėjančių lūkesčių euro zonoje.
„Yra infliacijos kilimo ženklai – galbūt dar nepakankamai tvarūs, bet tai požymis ECB, kad bus laikas mažinti obligacijų supirkimo programą. Atitinkamai, po kažkiek laiko ir bazines palūkanas kelti“, – dar prieš susirinkimą Džekson Hole komentavo jis.
Tuo metu doleris silpnėjo, pasak M. Žeimio, dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos akibrokštų, negebėjimo rodyti darbo rezultatų.
„Metų pradžioje buvo lūkesčiai, kad D. Trumpui atėjus į valdžią jis imsis tų reformų, apie kurias buvo kalbėta. Tačiau dabar pokyčiai administracijoje, šiokie tokie „skandaliukai“ menkina tikimybę, jog iš tikrųjų D. Trumpas sugebės įgyvendinti tuos pokyčius“, – svarstė specialistas.
M. Žeimio manymu, euras šiuo metu yra „tikrai užkilęs dėl padidėjusių lūkesčių“.
„Mano akimis žiūrint, norėtųsi korekcijos“, – sakė jis, pridurdamas, jog ją paskatinti turėtų tam tikros makroekonominės naujienos arba centrinių bankų vadovų pasisakymai.
Darys neigiamą įtaką eksportui
Savo ruožtu SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas prognozuoja, jog stipresnis euras didesnę neigiamą įtaką eksportui darys 2018 metais.
„Mūsų šalies eksportuotojų konkurencingumas mažėjo net tik JAV, bet ir prekių, kuriomis prekyba vyksta JAV doleriais, rinkose“, – prieš kurį laiką išplatintame komentare žiniasklaidai pastebėjo jis.
T. Povilauskas rašė, kad labiausiai dėl JAV dolerio silpnėjimo nukenčia tie eksportuotojai, kurių išlaidos eurais sudaro didžiausią gamybos savikainos dalį, o pardavimo kaina tarptautinėje rinkoje nustatoma JAV doleriais.
„Pavyzdžiui, grūdų kaina tarptautinėje rinkoje yra nustatoma JAV doleriais, todėl, silpnėjant JAV doleriui euro atžvilgiu, Lietuvos prekybininkai priversti sudaryti pardavimo sutartis už mažesnę eurais kainą, o tai lemia ir mažesnes pajamas mūsų šalies ūkininkams.
Kita vertus, didžiausią naudą iš stipresnio euro JAV dolerio atžvilgiu gauna ne tik importuotojai, bet ir tos įmonės, kurios į euro zoną eksportuoja pagamintas prekes ir kurių gamybos savikainos didelę dalį sudaro prekės, įsigytos JAV doleriais iš trečiųjų šalių (pavyzdžiui, metalai)“, – dėstė jis.
T. Povilauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad importuotojams, ypač prekybininkams, kurių pelningumas yra nedidelis, labai svarbu suvaldyti valiutų riziką, nes dėl 10 proc. JAV dolerio kurso pokyčio pelninga sutartis taptų nuostolinga sutartimi.
„Tikėtina, kad iki šių metų pabaigos JAV doleris taip lengvai nepasiduos eurui ir euras artimiausiu metu neturėtų viršyti 1,2 JAV dolerio. Nors JAV centrinis bankas veikiausiai bazinę palūkanų normą didins tik gruodį, tačiau jo sprendimai iki metų pabaigos turės didesnę įtaką rinkai negu ECB sprendimai.
Tiesa, kitais metais euras veikiausiai brangs, nes auganti euro zonos ekonomika vers ECB pradėti kelti bazinę palūkanų normą. Dėl to ir lietuvių eksportuotojams į JAV šiais metais didesnių problemų neturėtų kilti, tačiau 2018 metais stipresnis euras darys vis didesnę neigiamą įtaką eksportui“, – svarstė SEB vyriausiasis analitikas.
