Dieną piešia, vakare žaidžia
Žaidimų mėgėjams gali atrodyti, kad dailininko darbas žaidimų kūrimo firmoje – viena pramoga, tačiau Andrius aiškina, kad darbas yra darbas, o pramogos galimos tik po jo.
„Tai ne malonumas piešti tiesiog sau, ką nori, ar laisva kūryba. Turi piešti, ką liepia, kaip liepia, laikytis terminų, techninių reikalavimų.
Didelėje įmonėje esi mažas varžtelis. Darai, kas liepta. Kiti analizuoja rinką, nusprendžia, kokį žaidimą kursime, tuomet renkama komanda, kiekvienas gauna savo užduotį.“
Andriui atrodo, kad meniškos sielos dailininkui, norinčiam išreikšti save, būtų sunku dirbti tokioje įmonėje. „Gauni konkrečius nurodymus, specifikacijas. Kūrybai vietos nelabai daug. Idėjas apriboja techniniai parametrai.
Mes piešiame kompiuteriu, tačiau ir tradicinės technikos tampa įdomios, galima rasti kompiuterinių žaidimų, nupieštų ranka, akvarele. Bet populiariausi piešiami kompiuteriu.“
Yra ir žaidimų, INDI, sukurtų nepriklausomų kūrėjų, kai dirba tik keli žmonės. „Jei esi dailininkas ir turi draugą programuotoją, jau gali pradėti savo žaidimą. Nors taip nutinka nedažnai, bet esama atvejų, kai kelių žmonių sukurtas žaidimas tampa populiarus ir jo kūrėjai išauga į didelę įmonę“, – pasakoja jis.
Kokia kūrėjų kasdienybė? „Ryte susirinkimas, aptariami darbai, tuomet sėdi ir dirbi. Kitą dieną tas pats“, – juokiasi Andrius, sklaidydamas iliuzijas apie svajonių darbą.
„Vadovybė sugalvoja, kad dabar kursime naują žaidimą, surenkama komanda, jei ko trūksta, samdomi nauji žmonės. Tada prasideda koncepcijų kūrimas, piešinių ir programavimo prototipai. Vieni piešia, kiti programuoja, tada sudedi ir žiūri, kas išeina.“
Pasak specialisto, technologijos, kompiuteriai ir telefonai šiandien tobulėja labai lėtai, be šuolių. Iš esmės vyksta tik nedideli patobulinimai, keičiasi dizainas. Apibrėžti žaidimų madas sudėtinga, nes jų yra be galo daug, skirtingų rūšių, pritaikytų skirtingai auditorijai. Yra įdomių žaidimų, bet jie nebūtinai tampa pačiais populiariausiais ir pelningiausiais.
Telefoninių žaidimų rinkos lyderiai nemokami, topuose esantys žaidimai nebūtinai įdomiausi ir estetiškiausiai nupiešti. Rodos, visai paprastas niekuo neoriginalus žaidimas gali uždirbti daugiausiai. Tačiau nemokami tokie yra tik sąlygiškai, nes pirkimai slepiasi jų viduje. Žaidi žaidi ir staiga, kad pereitum dar vieną lygį, prireikia nusipirkti kokį nors virtualų dalykėlį: šansą, prizą, taškų. Štai tik 50 centų – ir papildoma gyvybė. Ir sumoki. Ir taip milijonas ar keli milijonai žmonių.
„Stengiuosi nepradėti žaisti sudėtingų žaidimų, prie kurių prisiriši, įeini į jų pasaulį ilgam, todėl renkuosi telefoninius, paprastus, kuriuos greit perpranti, patiri kaifą per kelias minutes ir tada eini veikti kažką kita. Telefoniniai žaidimai skirti greitam pamaigymui, tobulėji sparčiai, patiri malonių jausmų.
Kai kurie kompiuteriniai žaidimai tokie sudėtingi (pvz., online pirmo asmens šaudyklės), kad vien norėdamas įgusti gerai valdyti, greitai bėgioti ir tuo pat metu šaudyti, turi skirti daug laiko treniruotėms. Žaisdami komandomis, kalbėdamiesi su kitais žaidėjais dabartiniai paaugliai puikiai išmoksta anglų kalbą, tad tikriausiai tai nėra vien laiko švaistymas“, – patirtimi dalijasi dailininkas.
Kaip feisbukas, tik ne laikini, o šaudai
Šiandien vieni populiariausių žaidimų tie, kuriuose gali sutikti kitų žmonių. Tokia jau tendencija, kad žmonėms vis sunkiau bendrauti tikrame pasaulyje ir socializacijos procesai persikelia į virtualybę.
„Pavyzdžiui, open world surviver (išgyvenimo žaidimai): sukurtas pasaulis, kuriame mėgini išgyventi. Nueini į tam tikrą erdvę, ten yra žmonių, bendrauji su jais. Kaip feisbukas, tik visi juda ir šaudo“, – juokiasi žaidėjas.
Vaikai labiau mėgsta kūrybinius žaidimus. Kartu susirenka ir stato miestus. Tai populiarusis „Maincraft“ žaidimas, kuriame viską galima sukurti iš kaladėlių. „Tikrai nustebau pamatęs, ką jie gali sukurti žaisdami“, – prisimena jis.
Andrius su žmona augina dvi dukras – 11 ir 3-ejų metų, ir jos jau puikios žaidėjos, net mažoji turi savo žaidimų kompiuterį. „Kaip galiu drausti tai, ką darau pats? – juokiasi Andrius. – Neleidžiu tik pirkti papildymų ir visokių nesąmonių. Bet kartais tai neišvengiama... iki ašarų! Noriu, noriu! Sakau: gali maišą saldainių nusipirkti, o jai ne, geriau, kad ant galvos šviestų koks užrašas!“
Andrius nesutinka su nuomone, kad kompiuteriniai žaidimai vaikams yra blogai. Atvirkščiai, jie ugdo kūrybiškumą, fantaziją, padeda išmokti anglų kalbos ir naudotis kompiuteriu, tačiau reikėtų sekti, ką vaikas žaidžia.
„Yra labai netikusių žaidimų, pavyzdžiui, siaubo, kai esi gąsdinamas, kažkas tiesiog šoka į ekraną. Dukroms pasakiau, kad tokius galės žaisti, kai sulauks šešiolikos. Laukia...“
Andrius prisipažįsta, kad jei negraužtų sąžinė, pats žaistų kur kas daugiau. Jam tai vienas didžiausių malonumų ir geriausių laisvalaikio praleidimo būdų, atsipalaidavimas. „Kitiems ritualas po darbo yra alaus skardinė, o man geriau valandėlei prisėsti prie gero žaidimo. Dingsta stresas, įtampa, pamirštu problemas, išsikraunu, nes patiriu visas įmanomas emocijas. Man tai savotiška terapija.“
Andrius laimingas, nes žmona irgi mėgsta kartais pažaisti. „Ji mane supranta“, – sako. Nors dažniausiai jų skoniai nesutampa, bet būna, kad tuo pačiu metu abu „užsikabina“ už vieno žaidimo. „Pavyzdžiui, mums patiko RPG (vaidmenų žaidimas), kartu sėdėdavom vos ne iki keturių ryto gal kokią savaitę. Tai pasaulis, kuriame turi atlikti kažkokią misiją, tikslą, įsitrauki tarsi gyventum kitą gyvenimą. Atsijungi, pabėgi nuo realybės.“
Labiausiai įtraukiantis trejetukas. Saugokitės!
Andrius gali būti vadinamas tikrų tikriausiu geimeriu. „Žaidžiu nuo tų laikų, kai Lietuvoje atsirado pirmieji žaidimai. Esu žaidęs šimtus žaidimų, vieni labiau patiko, kiti mažiau, bet geriausias mano įvertinimas, kai skiriu tiek laiko, kad pereinu visus lygius iki pat galo.“
Pagal šį kriterijų mano topo viršūnėje – žaidimas „Dark Souls“ (ir kitos jo versijos). Tai japonų kūrinys, kuriame keistas japoniškas pasaulio pojūtis sujungtas su Europos viduramžių riteriais, pilimis ir kovomis.
„Tai labai estetiškas žaidimas, nors vienas sunkesnių, vieną kambarį esu ėjęs gal kelias valandas, vis miršti ir miršti, jau nervai nelaiko, bet žaidimas taip įtraukia, kad vis vien nemeti ir eini toliau. Kai pagaliau nugali priešą, pasijunti toks kietas! Lyg būtum į kalną įlipęs.“
Kitas žaidimas, kurį į savo top 3 įtraukia dailininkas, yra „The Last of Us“. Tai europietiškas žaidimas, veiksmas vyksta pasaulyje po zombių apokalipsės. „Kad ir kaip banalu būtų, bet veža, nes žaidi už tokį žiauriai kietą bičą, išgelbėji mergaitę nuo zombių ir keliauji... Šis žaidimas toks geras, kad, atrodo, baigiasi pernelyg greitai.“
Paskutinis top 3 žaidimas, kurį Andrius prisipažįsta žaidžiantis kasdien, yra „League of Legends“. Tai atviros realybės žaidimas, reikalaujantis įgūdžių. „Užknisa, būna siaubingai bloga, kai praloši, ir be proto daug emocijų, kai laimi. Smegenys užsipila adrenalinu.“
Geimerio rekomendacija: kokį kompiuterį žaidimams įsigyti?
Andrius ir jo šeima išbandę tikriausiai visus įmanomus žaidimams tinkamus prietaisus. „Mažoji žaidžia su konsole, ji „Mario“ fanė, o kelionėms turi vaikišką „Nintendo“ kompiuteriuką. Tai išsigelbėjimas keliaujant ir vaikams, ir suaugusiesiems.“
Andrius pataria pirmiausia apsispręsti, ar bus žaidžiama namuose, ar reikalingas nešiojamasis kompiuteris. „Žaidžiant sistema veikia visu pajėgumu, todėl itin svarbu geras vėsinimas. Galingumas, vaizdo plokštė – čia viskas aišku, tačiau renkantis kartais tiesiog pamirštama atkreipti dėmesį į vėsinimo problemą, ir žaidimo metu kompiuteris ima kaisti, nes jame visi elementai sumažinti, taupant vietą suspausti.
Pigiau ir paprasčiau žaidimams namuose rinktis stacionarų kompiuterį, tačiau šiandien jauni žmonės ypač vertina mobilumą, dažnai keliauja, todėl daugeliui stacionarus kompiuteris nėra svarstytinas variantas vien dėl gyvenimo būdo.“
Andrius prasitarė, kad neseniai įsigijo Lenovo naujovę iš LEGION serijos, nešiojamąjį kompiuterį, sukurtą atsižvelgiant į žaidimų mėgėjų poreikius ne teoriškai, o realiai – šios serijos kompiuteriai buvo kuriami su geimerių pagalba. Pasak Andriaus, tai geras variantas – galingas ir ilgas žaidimų sesijas atlaikantis kompiuteris už protingą kainą.
Pasirinkimas: Lenovo Legion Y720 nešiojamasis žaidimų kompiuteris
Kosminį laivą dizainu primenančiame įrenginyje įmontuota ne tik patobulinta aušinimo sistema – patyrusio geimerio poreikiams pritaikyti ir kiti techniniai duomenys.
Tai pirmasis Windows kompiuteris, pritaikytas virtualiajai realybei – įmontuota Dolby Atmos PC1 garso sistema ir papildomai integruotas „Xbox One“ belaidis imtuvas, kuris leis kartu su draugais dalintis žaidimo patirtimis, jaustis taip, tarsi iš tiesų nuotykius patirtumėte kartu toje pačioje erdvėje.
Naujausios kartos galingas Intel Core i7 procesorius užtikrins greitį ir vieno asmens žaidimuose, ir internete – net keliolika kartų greičiau apdorojama informacija leis jūsų valdomam veikėjui judėti taip greitai, kaip tik sugebėsite judinti pirštus. O raudonas klaviatūros apšvietimas ir nuo atspindžių apsaugotas ekranas sukurti tam, kad nepaisant patalpoje esančios šviesos galėtumėte pasinerti į kitą pasaulį bet kurioje vietoje bet kuriuo laiku.
Vardas su legenda
LEGION vardas įkvėptas legendinės Romos laikų armijos. Po šiuo Lenovo subprekiniu ženklu bus viskas, ko tik gali prireikti geimeriui, produktai suderinti tarpusavyje ir paruošti programiniams patobulinimams, skirti tam, kad visu pajėgumu veiktų visos žaidimų rinkos naujovės.
Dar daugiau pliusų
Naujos kartos virtualiąją realybę gebanti atkurti NVIDIA GeForce GTX 10606GB DDR5 grafikos sistema užtikrina idealų vaizdą dideliu kadrų per sekundę skaičiumi, 15.6-inch up to UHD (3840 x 2160) IPS nuo atspindžių apsaugotas ekranas leidžia matyti vaizdą be jokių trukdžių. Thunderbold 3 užtikrina idealų 4K video perdavimą itin greitai.
16 GB DDR4 atmintis ir 5 valandas veikianti baterija – dar daugiau laiko išgyventi, kautis ir laimėti kituose pasauliuose.
*Lenovo Legion Y520 modelis – šiek tiek ekonomiškesnė žaidimų kompiuterio versija mėgėjui.
Užsakymo nr.: PT_75588279