Apie tai šeštadienį Kaune vykusio „Laisvės pikniko“ metu kalbėta diskusijoje „Gresianti demografinė bomba: senatvė vs gimstamumas. Kaip skatinti gimstamumą Lietuvoje?“.

Pateikė gąsdinančius skaičius

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis į šį klausimą tikino galintis atsakyti labai paprastai: „reikia mylėtis ir gimdyti“.

Tiesa, pats jis vėliau atviravo, kad sprendimą turėti 5 vaikus nulėmė krikščioniška šeimų bendruomenė, kuriai jis priklauso nuo 15-os metų.

„Reikia vaikus dar ir užauginti. Užauginti tinkamai. Čia reikalinga ne tik dviejų tėvų paskata, bet ir valstybės“, – pripažino jis.

Pasak L. Kukuraičio, jei situacija nesikeis, jau 2026-aisiais turėsime keliais šimtais tūkstančių mažiau gyventojų ir didesnė jų dalis bus vyresnio amžiaus – vyresni nei 65-erių metų žmonės sudarys 23 proc. visuomenės. Šiuo metu šis rodiklis siekia 19 proc.

„Išlaikomų pagyvenusių žmonių dalis, tenkanti 100-ui gyventojų, artės prie 40 proc.“, – šokiruojančius duomenis pateikė jis.

Algos kyla tiems, kurie ir taip daug uždirba

Ministras sutiko, kad tokia situacija susidarė ir dėl ekonominės padėties šalyje – stebima pajamų nelygybė, algos kyla tiems, kurie ir taip uždirba gana daug. Deja, apgailestavo jis, darbuotojai nedrįsta priešintis menkai už darbą mokantiems darbdaviams.

„Tas neteisingumas žmones veikia taip, kad jie jaučiasi negerbiami, nelaukiami, nemylimi. Tai skatina migruoti“, – aiškino jis.

Mums nesiseka, pripažino L. Kukuraitis, užtikrinti ir viešųjų paslaugų kokybę. Silpni esą ir mūsų socialiniai įgūdžiai.

„Mes daugiau mezgame stiprius šeimyninius ryšius. Jei sekasi šeimoje, yra gerai, bet kiti tinklai apleisti ir veikia silpnai, dėl ko mes turime socialinės atskirties žmones. Todėl būna, kad visa šeima persikelia, nes neturi, ką prarasti“, – pastebėjo jis.

L. Kukuraitis pripažino, kad valdžia tikrai atsakinga už ekonominio neteisingumo suvaldymą, šeimų stiprinimą – stiprinti jas planuojama per atstovavimą, skatinimą turėti daugiau vaikų – kalbama apie vaiko pinigus ir paramą būstui.

Trūksta pagarbos ir finansų

Savo ruožtu Vilniaus meras Remigijus Šimašius sakė neradęs nė vieno tyrimo, kurio metu lietuvių būtų klausta, kas juos paskatintų turėti daugiau vaikų.

„Nebe tie laikai, kai vaikai atsiranda iš instinktų, skurdo ir kitų panašių dalykų“, – sakė jis.

Pasak R. Šimašiaus, mes taip pat turime išmokti gerbti ir tėvus, ir vaikus. Mero teigimu, kartais visuomenėje trūksta supratimo net tiems vaikams, kurie krykštauja kieme ar nevalgo mėsos.

„Vienas tyrimas parodė, kad didelė dalis visuomenės nenorėtų, kad kaimynystėje gyventų daugiavaikės šeimos. Kodėl? Nežinau, bet man tai įrodymas, kad pagarbos vaikams ir šeimai visuomenėje yra mažai. Finansiniai reikalai. Man atrodo, labai elementari taisyklė – orientuotis į vidutines šeimas, kad jos nepradėtų „eiti žemyn“, kai nusprendžia turėti dar vieną vaiką. Man atrodo aišku – kiek vaikų, tiek minimalių atlyginimų“, – ko reikia, aiškino R. Šimašius.

Pasak jo, esminis dalykas – ir geros ateities Lietuvoje viltis, kurią visuomenei politikai turi suteikti.

Remigijus Šimašius

Europoje – nauja direktyva tėvams

L. Kukuraičio teigimu, naujasis Darbo kodeksas sudaro daugiau galimybių derinti vaikų auginimą ir darbą. Tačiau, sutinka jis, to nevisiškai pakanka.

„Naujoji direktyva Europoje – 4 mėnesiai vaikų priežiūros mamai ir 4 mėnesiai – tėčiui, o paskui – kaip šalis nuspręs. Tokių iniciatyvų yra. Galime reglamentuoti ir griežčiau – jei tėvas nesutiko su 4 mėnesių teise, šeimai tokia galimybė atimama, tačiau reikia dėmesį kreipti ir į švietimo sistemą, kaip vaikus ugdome“, – tikino ministras.

Savo ruožtu R. Šimašius tikino, kad tokia direktyva – nelabai protinga, nes situacijų šeimoje gali būti įvairių. Pavyzdžiui, gal karjeros siekia moteris? Jis siūlė verčiau pagalvoti apie galimybę leisti tėvams vaikus vestis į darbą – panaikinti to neleidžiančius draudimus.

„Dirbtinis dalinimas – vienas nepagarbos šeimai elementų“, – aiškino meras.

Jis pats augina 3 vaikus ir tikino dažnai susiduriantis su stereotipais, kai bendrauja su jų auklėtojomis, mokytojomis, gydytojomis.

Diskusijos – dėl šeimos savokos

Vienas diskusijos klausytojų atkreipė dėmesį, kad nesusituokusiems tėvams yra itin sunku tvarkyti dokumentus, susijusius su vaikais.

„Per šį pusmetį nedėjome nė žingsnio bandant apibrėžti, kas yra šeima“, – į tai atkirto L. Kukuraitis.

Tiesa, R. Šimašius priminė, kaip aktyviai buvo diskutuojama dėl dirbtinio apvaisinimo įstatymo.

„Aš gaudavau labai daug laiškų iš mamų (kartais ir tėvų, bet rečiau), kad – planuoju vaikus, bet pinigų nėra, belieka tik emigruoti. Asmeniškai džiaugiuosi, kad iš 7 tūkst. tik 2 tūkst. liko be darželių. Dabar galiu drąsiai sakyti: „Planuokite vaikus, darželių tikrai bus“, – juokėsi R. Šimašius.

Jis patikino, kad į darželius Vilniuje šiemet pateko visi 2014 m. gimę vaikai ir beveik visi 2015-ųjų gimimo.

Kalba apie demografinę savižudybę

Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto profesorė ir demografė Vlada Stankūnienė aiškino, kad tyrimų apie šeimą ir gimstamumą – apstu. Tiesa, ne visi jų džiugina. Pavyzdžiui, 10 proc. jaunų moterų esą teigia, kad visiškai nenori vaikų.

„Pagrindinė priemonė – vaikų lopšeliai-darželiai, ugdymo ir priežiūros įstaigos. Tai prioritetas toms šeimoms, kurios planuoja vaikus“, – kalbėjo ji.

Demografės teigimu, jei mes žinome, kad turime problemą, bet jos nesprendžiame, tai – demografinė savižudybė. Tačiau ji gyrė valstybės sprendimą mokėti 100 proc. darbo užmokesčio išmoką vyrui mėnesį tik po vaiko gimimo, jei jis nusprendžia ne dirbti, o padėti mamai prižiūrėti naujagimį.

„Klausimas - ir dėl lyčių lygybės teisingumo. Privačiu lygmeniu pasiekime tai. Tai prasideda ne švietime, o šeimoje – ar mato vaikas, kaip mama su tėvu dalinasi pareigomis? Tai – natūralus dalyvavimas aplinkoje. Jei to berniukas nematys, užaugęs jis neplaus indų ir nepašluostys dulkių, to mokykloje neišmokysi“, – sakė ji.

Demografas: kam gimdyti, jei jie išvažiuoja?

Tuo metu Lietuvos socialinių tyrimų centro ir Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vyriausias mokslo darbuotojas, Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros profesorius Vidmantas Daugirdas diskusijos metu sakė esantis optimistas ir besitikintis, kad bomba nesprogs – esą tereikia išlaukti.

„Gimstamumo rodikliai po truputį didėja ir emigrantai grįžta – pozityvių dalykų yra. Demografiniai procesai reikalauja laiko. Tačiau noriu kiek paerzinti: „Kam gimdyti, jei jie išvažiuoja?“, – auditorijos klausė kalbėtojas.

V. Daugirdo teigimu, nereikia gailėti ir emigrantų – iš Lietuvos išvyksta ne protai, o raumenys. Protai esą lieka Lietuvoje. Be to, neva, jei emigrantai grįžtų, nežinia, kur jie dėtųsi ir kuo Lietuva taptų.

„Patikėkite, Rytų Vokietijoje dar blogiau su demografiniais rodikliais, ir Italijoje... Gelbsti tik imigracija. Galima pajuokauti, kad Didžiojoje Britanijoje populiariausias vardas vienais metais buvo Mahometas. Mūsų šalyje vyksta tiesiog giluminė transformacija po nepriklausomybės atkūrimo“, – užtikrino jis.

Transformacija esą vyksta ir ūkyje – nebereikia tik darbininkų, tiek žmonių regionuose, miestuose – Vilnius neva jau seniai galėjo tapti milijoniniu miestu, žmonėse – vaikai tampa kliūtimi siekti karjeros.

„Tai yra solidarumo klausimas. Pavyzdžiui, kas jums pensijas mokės? Kas jus prižiūrės senatvėje? Tai – labai kompleksinė sistema. Visą laiką vaikai buvo Dievo dovana, bet kartais tai – netyčiukas, kartais – verslas“, – pastebėjo jis.

Prioritetus dėliojame neteisingai

Tačiau daugiavaikių šeimų asociacijos vadovė Jurgita Pocienė aiškino, kad negalima net klausti, kam reikalingi vaikai, nes vaikai – visa ko pagrindas, apie kurį visuomenė sukasi.

„Pinigai – priemonė, be kurios visi neišgyvensime. Tai – labai natūralu ir normalu, bet visa tai yra dėl šeimos ir pačių vaikų“, – aiškino ji.

Aktyvių mamų sambūrio laikinoji prezidentė Rasa Žemaitė dalijosi įžvalgomis, kad, jei valstybė tiesiog nori turėti kuo daugiau vaikų, tereikia tik mokėti didesnes išmokas tėvams. Tačiau tuomet esą turėsime daugiau socialinių ir švietimo problemų.

„Tiesiog Lietuvoje du žmonės neišlaiko savo vaikų, todėl mamos eina dirbti daugiau nei joms reikėtų. Mamos ir tėčiai nėra tokie jau laisvi rinktis, kiek laiko skirti savo vaikams, nes kitaip neišgyventų. Todėl Lietuvoje mamos dirba ilgiausiai ir daugiausiai Europoje. Vaikų saugumo sąskaita“, – sakė R. Žemaitė, pabrėždama, kad Lietuvoje šeimų interesais rūpinasi vos 5 organizacijų atstovai.

R. Žemaitė pasakojo turinti 5 vaikus ir dirbanti per du darbus, tačiau ją, pripažino, siutina, kai vos pajudėjus daugiau, bene pusė uždarbio keliauja mokesčiams.

Mokykla suremontuota, bet ją uždaro, nes nėra vaikų

„Kartais man atrodo, kad mums regioninė politika yra svarbiau nei gimstamumas ir vaikai. Yra mokyklų, kurios suremontuotos, o rugsėjo 1-ąją užveria duris, nes nėra vaikų. Tačiau yra ir mokyklų, kur vaikų – daug, o sąlygos – blogos“, – sakė R. Šimašius, pabrėždamas, kad vaikų Vilniuje daugėja.

V. Daugirdas merą tikino norintis palaikyti – valstybė esą galėtų parengti ir įgyvendinti paramos jaunoms šeimoms būsto įsigijimo programą. Tai esą būtų „tam tikras pririšimas prie šitos žemės“.

„Gal reikėtų prabilti apie kokį mokestį tiems, kurie nenori (ne negali) turėti vaikų?“, – klausė jis.

Viltis – mažesnes pajamas turinčiose šeimose

L. Kukuraičio teigimu, mūsų demografinis potencialas yra tose šeimose, kurių pajamos mažesnės, nes taip jau yra, kad jos gimdo daugiau. Bet yra ir kita problema – apie 20 proc. vaikų skursta.

„Trūksta ugdymo ir paslaugų, kad tuos vaikus ištrauktume“, – kalbėjo jis.

Ministras dėmesį kreipė ir į savitaigą – esą blogai net reitingai, vertinantys mokyklas, nes tai įteigia tam tikrų įstaigų vadovams, kad jos – blogos, o vaikus užprogramuoja nesėkmei.

L. Kukuraitis taip pat priminė, kad turinčios žemas pajamas jaunos šeimos gali gauti socialinį būstą arba kompensaciją buto nuomai. Jie taip pat gali būti remiami paskolų lengvatomis.

„Dabar išeisime su programa – pagalba nuomojant būstą“, – naujus planus išdavė jis.