Štai ką papasakojo šešiolika vyrų ir moterų, kurių pirmoji santuoka subyrėjo. Perskaitykite, kad nekartotumėte jų klaidų, pataria psychologies.ru.
1. Priešingybės ne visada traukia
„Mes buvome nepakankamai suderinami. Sakoma, kad priešingybės traukia. Tik vertėtų pridurti, kad jiems nereikėtų tuoktis. Esu dėkingas likimui už tai, kad jis man suteikė antrą galimybę išsirinkti žmogų, kuris domisi tuo pat, kuo ir aš“, – prisipažino Kevinas Cotteris, parašęs knygą „101 Ingenious Ways to Use Ex-wife's Wedding Dress“.
2. Santuokoje praradau save
„Santuokoje neliko vieno – manęs, mano autonomijos ir savojo „Aš“ pajautimo. Man patiko būti žmona, tačiau tai tapo ne tiesiog vaidmeniu, o visa mano esybe. Mano savivertė ir savigarba priklausė nuo vyro patvirtinimo ar nepatvirtinimo. Ir kai jis nusprendė, kad esu nepakankamai gera, pati tuo patikėjau“, – sakė knygų autorė Patty Blue Heys.
3. Mūsų santykiai buvo pagrįsti aistra
„Tos akimirkos išgyvenimai buvo svarbesni už ateities planus ir tikslus. Reikėjo prieš santuoką geriau pažinti vienam kitą. Nuolatinis santykių aiškinimasis, skandalai ir krizės vertė skirti vienas kitam dėmesio, tačiau tarp mūsų nebuvo ryšio, kuris turi būti tarp sutuoktinių“, – prisipažino tinklaraštininkė Michelle Zunter.
4. Aš nedalyvavau santykiuose
„Visada žinojau, kad skiriu mažiau dėmesio santykiams su žmona, nei derėtų, tačiau nemaniau, kad tai rimta problema. Tik neseniai suvokiau ir priėmiau tikrąją priežastį: paaiškėjo, kad aš visą gyvenimą kentėjau nuo depresijos ir sociofobijos, tačiau negavau gydymo, todėl jaučiausi vienišu atstumtuoju. Man niekada nesinorėjo pažvelgti į savo vidų, todėl negebėjau pažvelgti į santykių esmę“, – pasakojo knygų autorius Craigas Tomashoffas.
5. Mes tik auginome bendrus vaikus
„Ko mums trūko? Kažko bendro, be bendrų vaikų. Kai nusilpsta pirminis fizinis potraukis, turi būti kažkas kita, kas galės palaikyti jūsų santykius. Aš esu intelektualė, mano interesai susiję su politika ir filosofija, o jis buvo nekalbus, daugiau domėjosi sportu. Mes buvome bendrų vaikų tėvai, tačiau mums nebuvo apie ką pakalbėti. Paaiškėjo, kad to nepakanka“, – kalba tinklaraštininkė Lisa Lavia Ryan.
6. Mes pernelyg retai kažkur išeidavome kartu
„Santykių pradžioje visi paprastai pasiruošę kalbėtis, o ne žiūrėti televizorių, kažkur kartu nueiti, keisti dienotvarkę, kad liktų daugiau laiko su partneriu. Man atrodo, laikas – pats vertingiausias resursas, reikia branginti kiekvieną sekundę. Niekada nesiliaukite eiti į pasimatymus su savo partneriu“, – pataria tinklaraštininkė Trish Eklund.
7. Mes nustojome vienas kitam patikti
„Mes visą laiką girdėjome, kad partneriai nustoja vienas kitą mylėti. Tačiau tai jau finišo tiesioji po to, kai jie nustoja vienas kitam patikti. Svarbu, kad partneris mums patiktų, tačiau tai sudėtinga, kai nuolat dėmesio reikalauja vaikai, darbe stresas ir nėra kam užsiimti vakariene. Stenkitės kiekvieną dieną rasti pretekstą kartu pasijuokti. Būkite pora kiekvieną dieną, o ne vien eidami į teatrą ar restoraną. Jeigu partneriai vienas kitam patinka, jiems sunkiau liautis vienas kitą mylėti“, – aiškina tinklaraštininkas Billas Flaniginas.
8. Aš per mažai dariau dėl mūsų santykių
„Aš pasakiau: „Taip. Prašau, tegul bus taip, kaip tu nori“. Ir net nesistengiau prisiimti atsakomybės, kai kažkas klostėsi ne taip. Nebuvau toks geras vyras, kaip man atrodė, kai visą laiką klausinėjau žmonos, ką man daryti. Jeigu moteris stengiasi nurodinėti vyrui, ji pradeda jaustis ne jo žmona, o motina“, – svarsto knygos „Being the Strong Man a Woman Wants“ autorius Elliottas Katzas.
9. Mes skirtingai rodėme meilę
„Mes kalbėjomės skirtingomis meilės kalbomis. Tai, kas jam atrodė svarbiausia, man buvo nesvarbu. Jis labiau vertino poelgius, o aš – lytėjimo pojūčius, prisilietimus. Nesutapo mūsų požiūris į laisvalaikį: jis norėjo kažkur vakarais išeiti be manęs, aš teikiau pirmenybę dviese praleistam laikui. Skyrėsi ir mūsų požiūris į santuokinę neištikimybę. Mes užaugome visiškai skirtingose šeimose ir tai labai paveikė mūsų supratimą apie tai, koks turi būti šeimos gyvenimas. Į santuokos pabaigą tapo aišku, kad nebėra prasmės gelbėti santykius. Mes buvome skirtingi žmonės, skirtumai pasirodė esą neįveikiamai dideli“, – prisimena tinklaraštininkė Aubrey Kieffer.
10. Mes nenorėjome stengtis dėl santykių
„Jeigu turėčiau antrą galimybę, užduočiau sau klausimą: „Ar pasirengęs šis žmogus kiekvieną dieną rinktis mane?“ Kai tuokiamės, negalima visą laiką galvoti tik apie save. Todėl svarbu būti tikru, kad santykiai ir šeima bus taip pat svarbūs ir partneriui. Net kai jį dirginu, kyla pagunda rinktis kitą kelią, ir abiem atrodo, kad meilė ima gęsti. Gyvenimas bus sunkus, tai neišvengiama. Tačiau jeigu man teks dėl kažko kautis, tegul tai bent jau bus ne su savuoju vyru“, – svarsto anglų kalbos ir literatūros mokytoja Lindsay Light.
11. Mes buvome tarpusavyje priklausomi
„Be mano pagalbos vyro gyvenimas sugriuvo. Pati buvau nuo jo priklausoma. Nepaisant jo trūkumų ir klaidų, neįsivaizdavau, kaip be jo gyventi. Mums trūko savojo pagrindo, ir kai mes bandėme vienas į kitą atsiremti, po mumis „prasivėrė grindys“. Jeigu norite, kad santuoka turėtų solidų pagrindą, abu sutuoktiniai turi išmokti iš pradžių tvirtai stovėti ant savų kojų“, – rašo tinklaraštininkė Eden Strong.
12. Mes žaidėme už skirtingas komandas
„Niekada nesijaučiau taip, lyg būtume vienoje komandoje. Mes galėjome būti daug stipresni kartu, jeigu būtume ryžęsi vienas kitam padėti, o ne konkuruoti, kam galima ilgiau miegoti, kas gali turėti daugiau laisvo laiko, kas kur ves vaikus, kas turi daugiau dirbti. Mes nebuvome geriausi draugai, kas svarbu bet kuriai santuokai. Mums vertėjo labiau gerbti ir vertinti vienam kitą“, – pasakoja tinklaraštininkė Jackie Pilossof.
13. Santykiuose vadovavau aš
„Buvome siaubingi partneriai. Mes buvome geri draugai, galėjome būti puiki komanda erudicijos varžybose ir kiekvienas atskirai gerai auklėjome vaikus. Tačiau mes negalėjome rasti pusiausvyros, kuri leistų tapti lygiaverčiais partneriais, padėti vienas kitam ir kartu kurti šeimos gyvenimą. Mes nuolat grįždavome prie to, kad aš atlieku vadovo, o jis – pavaldinio vaidmenis. Mane tai vargino, o jį – žemino. Santuoka plėtojosi dėl nepateisintų lūkesčių ir susikaupusio nepasitenkinimo naštos“, – daro išvadas tinklaraštininkė Kate Chapman.
14. Mes vienas kito negerbėme
„Kasdieniai rūpesčiai atima daug jėgų – vaikai, darbas, kreditas, kiti streso šaltiniai. Tačiau jeigu vienas kitą gerbiate, jums pavyks išsaugoti artimus ir pasitikėjimu grįstus santykius. Net kai atvės pirminis įsimylėjimas, ir partneris liausis atrodyti tobulas. Jeigu nejaučiate, kad partneris jus gerbia ir vertina jus kaip asmenybę, vilties išgelbėti santykius nebėra“, – įsitikinusi tinklaraštininkė Katie Mitchell.
15. Tarp mūsų nebuvo tikro artumo
„Praėjo septyneri metai nuo mūsų skyrybų, o aš iki šiol mokausi, kaip tuo pat metu atverti savo partneriui protą, kūną ir širdį. Kartais pavyksta įvykdyti du punktus iš sąrašo, bet trijų – ne. Santuokoje svarbu, kad abu investuotų į santykius save visomis trimis kryptimis“, – įsitikinusi tinklaraštininkė Rebecca Lammersen.
16. Mes nebuvome geriausi draugai
„Dauguma sėkmingų santuokų grįstos draugyste. Mano dabartiniai santykiai, kurie trunka penkerius metus, grįsti šiuo principu. Prisimenu, kaip kartą buvusi žmona manęs paklausė: „Ar tu į mane žiūri taip pat, kaip į geriausią draugą?“ Atsakymas buvo „ne“.
Nežinau, kodėl būtent vyrams dažnai sunku suprasti, kaip žmona gali būti geriausias draugas. Bet galiu pasiūlyti paaiškinimą, kuris pagrįstas trisdešimties metų seminarų ir vyrams skirtų palaikymo grupių vedimo patirtimi. Nedaug vyrų turi draugą, su kuriuo pasiruošę pasidalinti savo slaptomis emocijomis ir paslaptimis. Jie nesupranta, kodėl tikra draugystė su žmona tokia vertinga, nes nežino, ką iš tikrųjų tikra draugystė reiškia“, – mano knygos „An Online Dating Book For Women Over 50“ autorius Kenas Solinas.
