„NY Times“ publikavo puikų straipsnį, iškeldami klausimą, kaip smarkiai skiriasi tikras gyvenimas nuo socialinių medijų pasaulio? Žemiau kelios vertingos įžvalgos iš šio straipsnio.
Socialinės medijos iškraipo realybę
Pagalvokime apie savo „Facebook“ ar „Instagram“ profilius. Ar dažnai pasidaliname nuotraukomis, kaip plauname indus ar skalbiame? O kiek kartų pasidalinome, kad pramogaujame, išvykome atostogų į šiltus kraštus ar minime kokią nors svarbią šventę? Savo kasdiene butimi mes dalinamės ypač retai, tačiau tuo, kas gražu ir malonu, mielai giriamės draugams.
Skirtingi žmonės skirtingose vietose gali turėti skirtingą supratimą, kas yra šaunu, o kas žemina. Pavyzdžiu imkime muzikinį skonį. Pagal 2014 metų „Spotify“ platformos duomenis, vyrai ir moterys turi labai panašų skonį. 29 iš 40 atlikėjų, kurių dažniausiai klausėsi moterys, sutapo su dažniausiai klausomais vyrų atlikėjais. Vis dėlto pagal „Facebook“ vyrai dažniausiai tapatinasi sy vyriškais atlikėjais ir daug rečiau viešai dalinasi įrašais, kurie visuomenės laikomi moteriškais. Taigi šiame socialiniame tinkle jie susikuria visiškai priešingą realybei įvaizdį.
Spaudimas atrodyti vienaip ar kitaip socialinėse medijose gali ne tik iškraipyti mūsų įvaizdį, kokios muzikos mes klausomės, o kokios – ne. Labai panašiai yra su ligomis. Nuo dirgliosios storosios žarnos sindromo kenčia tiek pat žmonių, kiek ir nuo migrenos. Tačiau socialiniuose tinkluose yra beveik tris kartus daugiau bendruomenių palaikančių migrena sergančius žmones nei dirgliosios storosios žarnos sindromą turinčiuosius.
„Nelygink savo vidaus, su kitų išore“
Pacituokime anoniminių alkoholikų susirinkimų mėgstamą aforizmą: „Nelygink savo vidaus, su kitų išore“. Žinoma, sunku laikytis šio patarimo, bet mes juk niekada nematome kito žmogaus vidaus, o kodėl saviškį tada bandome sulyginti su kitų išore?
Šiais laikais duomenų analitikai praleidžia daugiausiai laiko žiūrėdami į žmonių vidų. Kaip? Jie studijuoja „Google“ paieškos duomenis. Žmonės, pasilikę vieni su kompiuterio ekranu ir internetu, „Google“ linkę pasakyti daugiau nei jie publikuoja socialinėse medijose. Daugiau nei pasakytų bet kam kitam. „Google“ savo meniu siūlo skaitmeninės tiesos vaistus. Žodžiai, kuriuos mes spausdiname yra labiau atviri nei nuotraukos, kurias mes publikuojame „Facebook“ ar „Instagram“.
Ką mes galime pasiimti iš medijų?
Kartais kontrastas tarp skirtingų duomenų tiesiog absurdiškas. Apžvelkime, kaip žmonos kalba apie savo sutuoktinius skirtingose medijose. Socialiniuose tinkluose dažniausios frazės būna: „mielasis“, „mylimasis“, „geriausias draugas“, „pats geriausias“ ir pan. Google paieškoje dažniausios frazės susijusios su vyro apibūdinimu yra: „isterikas“, „nervinantis“, „išdavikas“, „gėjus“, „impotentas“. Galite patys patikriniti „Google“ ir paieškoje suvesti: „Mano vyras“...
Praleisdami tiek daug laiko stebint žmonių tamsiausias ir keisčiausias mintis, galime suprasti, jog tikri duomenys yra labai raminantys. Pozytivioji medijų pusė yra ta, kad gali pasijausti ne vienas su savo nepasitikėjimais, nerimu, problemomis ir nusivylimais. Dalykas, kurio gali išmokyti „Google“ duomenys – visi mes esame pasimetę ir nė vienas iš mūsų negyvena rožinėje pasakoje.
Šiandieną tu tikrai neprivalai būti duomenų analitikas, kad galėtum patirti didžiųjų duomenų bazių privalumus, išgerti skaitmeninės tiesos vaistų. Kiekvieną kartą, kai jaučiatės nusivylę ar liūdni dėl savo gyvenimo, galima padaryti štai ką: tiesiog nueikite į „Google“ ir suveskite tai, kas tavęs neramina į paieškos laukelį. Tai yra puiki pradžia pajusti kontrastą, kad ne visuomet žmonės atostogauja Maldyvuose, o daug dažniau susiduria su problemomis, apie kurias tikrai neviešina socialiniusoe tinkluose.
Mūsų gyvenimai baigia persikelti į interaktyvią erdvę. Siūloma nauja savipagalbos mantra 21 amžiaus gyventojams – niekuomet nelyginkit savo „Google“ paieškos duomenų, su kitų žmonių „Facebook“ sienomis.
Šis straipsnis yra „Lapino skrynios“ straipsnių ciklo dalis. „Lapino skrynios“ programos autorius yra psichoterapeutas Olegas Lapinas. 7 savaičių programa skirta žmonėms, kurie domisi psichologija ir nori įgyti daugiau gyvenimo pilnatvės bei džiaugsmo. Programos esmė – atrasti psichologinius įrankius ir jų pagalba išmokti savarankiškai spręsti gyvenimo sunkumus.
Goda Budreikaitė (lapinoskrynia.lt)
