Kempingo administratorius Jonas Simutis tikina, kad šis sezonas į Palangą atgynė daug didesnius nei pernai turistų srautus, tačiau koją kišo lietingi orai.
„Užsieniečių šiemet tikrai daug, dar daugiau nei praeitais metais. Beveik pusė žmonių yra užsieniečiai. Labai daug suomių, estų. Dar atvažiuoja latviai, vokiečiai. Pastariesiems įdomi krašto istorija, nes čia, prie Nemirsetos, kažkada buvo riba tarp Rusijos ir Vokietijos. Jie atvažiuoja ieškoti savo šaknų, jiems čia patinka“, – sako J. Simutis.
Yra planų dirbti ne tik vasarą
Tiesa, jam tai tikriausiai paskutiniai metai pernai įkurtame versle – jau kitąmet kempingą pradės valdyti konkursą laimėjęs koncesininkas, kuris pasirašė ilgalaikę nuomos sutartį. Tačiau J. Simutis dėl to neliūdi – pradėti tokią veiklą esą buvo eksperimentas, kuris pasiteisino. „Iš to galima uždirbti, bent jau vasarą“, – sako jis.
Palangos kempinge dirbantis vyras sako, kad naujas nuomininkas planuoja ir toliau plėsti infrastruktūrą: pastatyti daugiau namelių, kuriuos bus galima išsinuomoti bei, galbūt, pradėti veiklą ne tik vasaros sezono metu, kaip yra dabar. Tiesa, šiuo užmoju jis abejoja.
„Matot, nežinau, kaip būna su žmonėmis po sezono. Ar čia būtų pakankamai žmonių, kad būtų galima išlaikyti visą infrastruktūrą ir dar generuoti kažkokį pelną. Bet manau, kad pakankamai išdirbus su reklama galima kempingą padaryti žinomu.
Kempinge būna nuo 100 iki 300 žmonių. Išlaikyti infrastruktūrą, darbuotojus kainuoja nemažai pinigų. Vasarą – apsimoka, kaip būtų kitais mėnesiais – klausimas“, – kalba pašnekovas, pridurdamas, kad šiuo metu kempinge dirba trys žmonės: du administratoriai ir valytoja.
Vis daugiau lietuvių nori kitokio poilsio
Visgi, jis neabejoja, kad kempingas ir toliau plėsis bet kokiu atveju, mat vis daugiau keliaujančių lietuvių ir kitataučių atranda Lietuvos pajūrį.
„Aš manau, kad visi yra pavargę nuo miesto, bando ieškoti kažkokios alternatyvos. Kas pas mus tikrai yra neįvertinta, tai visi pušynai, gamtos natūralumas, dviračių takai. Mes turime puikią infrastruktūrą. Nuo pat šiaurės iki sienos su Rusija yra tikrai puikus dviračių takas. Aš manau, kad tai yra didelis privalumas. Žmonės atvažiuoja dėl ramybės.
Aš manau, kad lietuviai vis labiau atranda kemperius, keliones, neprisirišimą prie stacionarios vietos. Taip pat čia yra labai patogi vieta ir užsieniečiams, kurie keliauja per Baltijos valstybes.“, – kalba J. Simutis.
Nemano, kad Lietuvos pajūryje kainos – per didelės
Tiesa, viešojoje erdvėje neretai pasigirsta kaltinimų šalies kurortams dėl esą didelių kainų ir pramogų trūkumo. Tačiau kempingo administratorius su šiais skundais nesutinka.
„Nėra įvertinama, kad tie, kurie siūlo didelę kainą, siūlo ir geras sąlygas. Taip, pavyzdžiui, mūsų kempinge už naktį du žmonės sumoka 20 eurų, bet jie gauna elektrą, vandenį, tualetą, internetą. Žmonės nebevertina to, ką turime. Jie nežino, kad Lietuvoje yra tokie paplūdimiai, miškai. Visi mato tik perkrautą Basanavičiaus gatvę, Palangos tiltą ir aplink esančius paplūdimius.
Aišku, aš sutinku, kad yra tokių, kurie kavinėse ar restoranuose užsideda neadekvačias kainas. Man patinka, kai Palangą lygina su Turkija, sako, kad į Turkiją gali nuskristi už tiek pat, kiek išleistum Palangoje – ten yra geriau. Gerai, sakau, klausimas yra kitas: kokius atlyginimus darbuotojams moka Turkijoje? Jūs norit gyventi Vakarų valstybėje, bet kai reikia mokėti kaip Vakarų valstybėje...“ – sako pašnekovas.
Pastebi, kad kurortas keičiasi
Vis dėlto, jo teigimu Palanga pastaraisiais metais pradėjo sparčiai keistis: „Daug kas mėgsta badyti pirštais į Basanavičiaus gatvę, sakyti, kad Palanga vis dar yra prasto mentaliteto. Bet čia yra atsiradę daug alternatyvos, tokios vietos, kaip „Rąžė“, „I Love Palanga“, „Kablys“. Visa tai, manau, keičia vaizdą. Keičiasi ir žmonių pasirinkimas, kur jie nori atsigerti alaus, kur nori pasilinksminti. Net ir pačioje Basanavičiaus gatvėje atsiranda naujų vietų, kurios įneša tūkstantmečio kartos (millennials) kultūros.“
Tačiau, anot J. Simučio, dabartinė Palanga taip pat niekur nedings – čia sutilps ir alternatyvaus, ir tradicinio poilsio ieškantys. „Kad ir kaip bebūtų, Palanga yra didžiausias kurortas, čia suvažiuoja daug žmonių, kurių dauguma gauna vidutines ar žemesnes pajamas. Jiems yra reikalingos kitokio pobūdžio pramogos ir malonumai. Yra žmonių, kuriems reikia ir cepelinų, kuriems reikia rusiškos muzikos.
Taip pat nėra paslaptis, kad didelė dalis Basanavičiaus gatvėje turinčių kavines ir barus yra vietiniai žmonės, kuriems pelno, kurį gauna vasaros metu, pilnai užtenka pragyventi visus likusius metus. Tie, kurie gali tai padaryti, tingi keistis. O tie, kuriems neišeina, yra priversti keisti savo taktiką ir taikytis prie naujų poreikių.
Pavyzdžiui, Basanavičiaus gale atsidarę nauji pastatai yra puikus pavyzdys, kad einama kita linkme. Ypač gerai, kad dabar viskas nebėra tik Basanavičiaus gatvėje. Visos naujos, alternatyvios vietos atsiranda už tos gatvės ribų. Manau, kad tai yra labai gerai“, – džiaugiasi kempingo darbuotojas.
Lietuviai pokyčius kol kas priima nenoriai
Tiesa, J. Simutis tikina, kad lietuviai vis dar nelinkę eksperimentuoti ir išbandyti naujų poilsio būdų, o dėl to esą kaltas noras ilsėtis, nemokant daug pinigų.
„Aš manau, kad žmonės nemėgsta žaisti. Jie pasižiūri į Basanavičiaus gatvę, į tai, kas ten vyksta naktimis. Bet reikia suprasti, kad tai, kas vyksta, kyla iš pačių mūsų. Juk iš tų pačių Lietuvos miestų suvažiuoja žmonės. Čia yra uždaras ratas. Yra tokių žmonių, jie važiuoja, todėl miestas ir siūlo tokias pramogas. Tik keičiant pačią visuomenę keisis ir kurortų siūlomos pramogos.
Kai kurie žmonės sako, kad tai ne pasiteisinimas, bet aš manau, kad yra likę šiek tiek to sovietinio mentaliteto. Jeigu poilsis, tai poilsis su alkoholiu.
Žmonės nori ilsėtis pigiai. Yra dalis, kurie atvažiuoja ilsėtis ir savo poilsiui negaili pinigų. Bet kiti labai skaičiuoja ir ieško pigiausių alternatyvų. Manau, kad tai irgi veikia mūsų paslaugų sferą – žmonės eis ten, kur bus pigiau“, – samprotauja kempingo darbuotojas.
Paklaustas, kaip įsivaizduoja kurortą po dešimties metų, J. Simutis susimąsto: „Ekologiško, dviračiams draugiško kurorto įvaizdis galėtų būti sritis, kur Palanga galėtų eiti ir, iš dalies, eina. Vytauto gatvėje atsiradęs vienpusis eismas ir dviračių juostos yra ženklas, kad bandoma eiti link „švaraus kurorto“ įvaizdžio. Taip pat manau, kad Palanga vis tiek išliks įvairiapusė, manau, kad kiekvienas ras ką veikti. Bet ji reabilituos savo vardą. Nebeliks kurorto su prastomis kavinėmis įvaizdžio.“
