Lietuvių sukurti mikro robotai gelbės gyvybes

Plika akimi neįžiūrimas mikro robotas iš lėto keliauja per paciento kraujagyslę, kol galiausiai pristato reikiamus vaistus į pažeistą organizmo vietą. Tai ne ištrauka iš futuristinės knygos, o Lietuvoje dirbančių mokslininkų, kurie savo lazeriniame „nanofabrike“ kuria inovacijas, pasaulyje garsinančias šalies lazerių pramonę, realybė. Jų pagaminti mikroskopinio dydžio dariniai gali pasitarnauti medicinos, astronomijos, telekomunikacijų ir kitose srityse.

Inovacijų centre – ypatingos 3D staklės

Ypač mažo dydžio plika akimi neįžiūrimus mikrodarinius Lietuvoje kuria UAB „Femtika“, kuri tai daro pasitelkdama 3D nanofabrikavimo stakles. Tokios staklės leidžia kurti mikro robotus, dirbtinius implantus, nano dydžio adatas ir pan. „Femtikos“ staklės pasižymi galimybe suderinti kelis gamybos procesus vienu kartu ir yra retas gaminys tarptautinėje rinkoje.

„Staklės sujungia dvi technologijas vienoje vietoje: 3D spausdintuvuose naudojamą technologiją, kuri geba graviruoti struktūrą ir kitą technologiją, pasižyminčia medžiagos apdirbimu ją pjaustant, obliuojant, gręžiant ir t.t. Technologinis pranašumas leidžia šiuos auginimo ir substraktyvaus rašymo (angl. additive and substractive manufacturing) procesus atlikti vienu kartu. Su ta pačia aparatūra galima keisti įdedamas medžiagas ir jas apdirbti skirtingais būdais – tai yra pagrindinis skirtumas nuo kitų pasaulyje naudojamų 3D tipo staklių“, – aiškina „Femtikos“ vadovas, mokslininkas Vydmantas Šakalys.

UAB „Femtika“ 90 proc. savo produkcijos eksportuoja į Japoniją, Šveicariją, Prancūziją ir kitas šalis, o jos taikymas galimas labai įvairiose srityse: „Pavyzdžiui, šiuo metu vykdome projektą su medicinoje naudojamais mikrorobotais. Robotai kuriami veikti kapiliaruose ir yra tokio dydžio, kad galėtų plaukioti pačioje mažiausioje žmogaus kraujagyslėje“, – teigia V. Šakalys.

Iš Miuncheno grįžo su pripažinimu ir užsakymais

Dar prieš kelis mėnesius direktorius savo įmonę įvardino kaip startuolį, bet po birželio mėnesį Miunchene įvykusios parodos mokslininkų komanda parsivežė ne tik pripažinimą, bet ir daugybę užsakymų.

„Lazeriams skirta paroda Vokietijoje buvo itin sėkminga. Parodėme, kad mes galime ir turime ką pristatyti bei esame viename lygyje su pasauliniais žaidėjais. Įvairiose konferencijose ir parodose vis populiariname Lietuvą. Renginyje pristatėme inovatyvias nanofabrikavimo stakles, leidžiančias klientams patiems užsiimti mikrofabrikavimu ir parsivežėme labai daug užklausų tiek pačioms staklėms, tiek paslaugoms“, – pasakoja pašnekovas.

V. Šakalys teigia, kad įvairiuose tarptautiniuose renginiuose ištarus Lietuvos vardą šnekėtis su potencialiais investuotojais lengviau dėl turimo šalies autoriteto lazerių srityje. Užsakymų skaičius dėl to tik didėja.

„Lazerių pramonei skirtoje parodoje gavome daugybę užsakymų, vienas jų – pagaminti mikrolęšius. Šie lęšiai yra ypač maži – 2 mm ir mažesni. Lęšiukai skirti įvairiems optiniams taikymams fokusuoti, dažniausiai tai būna lazerių spindulys mažų apimčių formoje. Kai kuriuos užsakymus jau gaminame ir nagrinėjame“, – sako „Femtika“ vadovas.

Pataria nebijoti kalbėti apie save

V. Šakalys pradedantiems plėtoti inovacijas pataria neapsiriboti tik produkto tobulinimu. Anot pašnekovo, kai kurie inovacijų kūrėjai pirmiausia nori tobulai išbaigti savo produktą iki galo ir tik tada planuoja kalbėti apie jo galimybes viešai. Visgi sėkmingas inovacijų plėtojimas nėra uždara veikla ir reikalauja ne tik techninių žinių.

„Tokio tipo žmonės dažniausiai yra perfekcionistai ir nori produktą išbaigti iki galo, tačiau šiame versle to padaryti neįmanoma. Patarčiau nebijoti šiek tiek surizikuoti – anksčiau pasakyti apie produkto galimybes ir unikalumą, net prieš jį pilnai išbandžius ir patikrinus jo funkcionalumą Reikia pradėti kalbėti apie savo veiklą anksčiau nei gaminys yra pateisinęs asmeninius lūkesčius.

Inovacijas plėtoti pasirengę žmonės turėtų pasirūpinti vadybininku ir marketingo specialistu, kurie padėtų kalbėti apie tai viešumoje“, – aiškina mikro darinius kuriančios bendrovės direktorius.
Mokslininkas teigia, kad lazerių pramonei reikalinga brangi technika nėra kliūtis pradėti vystyti aukštąsias technologijas. „Drąsūs ir inovatyvūs kūrėjai šiandien randa kitų galimybių. Pavyzdžiui, verslą galima pradėti universitetų pagalba – tokios vietos tikrai turi įrangos ir jų dėka įmanoma startuoti su naujais tyrimais ir išradimais“.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Ūkio ministerija, jos skelbimas finansuojamas ES lėšomis.