Nors sektorinių matuoklių atkarpų ilgis skirtingas, atstumas dauguma atvejų svyruoja nuo 4 iki 7 kilometrų. Tai reiškia, kad šį atstumą bus skaičiuojamas įveiktos distancijos laikais.
Iš esmės terminas „sektorinis greičio matuoklis“ yra neteisingas, nes naujieji radarai greičio nefiksuos. Jie fiksuos automobilių numerius įvažiuojant į sektorių ir iš jo išvažiuojant. Žinant atkarpos ilgį ir laiką, per kurį automobilis atstumą įveikė, apskaičiuojamas jo vidutinis greitis.
Kaip antradienio vakarą informavo „TV3 žinios“, procesas vyksta ir daugybėje kelių jau pradėti diegti naujieji greičio matuokliai.
„Esame kelyje Vilnius-Minskas, ir čia sustojome tikrai neatsitiktinai, nes čia pastebėjome naujovišką įrenginį, kuris matuoja greitį, – sako reportaže „TV3 žinių“ žurnalistė Justina Bezaraitė. – Jis čia stovi jau tris savaites ir testuoja naują sistemą. Taigi tie, kas įprastai pravažiavę greičio matavimo kameras vėl padidindavo greitį, nuo baudų šioje atkarpoje tikrai neišsisuks.“
„Tokios kameros ir jų sistemos rudenį bus baigtos testuoti. Kitas, dar tik bandomas matuoklis, kelyje Vilnius-Minskas nutolęs tik per penkis kilometrus ir kelis šimtus metrų. Iki rudens bus sustatyti ir patikrinti sektoriniai greičio matuokliai 25 ruožuose visoje Lietuvoje", - sakoma reportaže.
„Jų nebus autostradoje Vilnius-Kaunas-Klaipėda. Ir gal žmonėms galėtų kilti klausimas, kodėl jų nebus. Bet yra pagrindinis kriterijus. Tai – suprojektuotas ir pastatytas kelias, kuris turi tarnauti važiuojantiems dideliu greičiu ir jei dėl didelio greičio jame kyla saugaus eismo problemų, tai reikia tas problemas spręsti kitais būdais“, – „TV3 žinioms“ sakė Nemunas Abukauskas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos Saugaus eismo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas.
Jokio ženklo, kad matuoklis užfiksavo jus viršijant numatytą vidutinį greitį nebus, kameros neblykčios. Tiesa, apie stovinčius matuoklius, kai jie pradės realiai veikti, įspės ženklai.
