Iš dalies taip ir yra, rašoma womenshealthmag.com, bet šis procesas yra sudėtingesnis, negu atrodo, sako gastroenterologas Kyle'as Stalleris iš Masačusetso bendrosios ligoninės.
„Skrandis yra toks organas, kuris sukurtas temptis“, – teigia jis.
Kai valgote, maistas neįkrenta tiesiog į didelį maišą, aiškina jis. Pirmiausia maistas patenka į viršutinę skrandžio dalį, vadinamą dugnu. Jis gali temptis tiek, kiek reikia tam maisto kiekiui, kurį nuryjate, tačiau kiekvieno žmogaus skrandžio dugnas turi skirtingas tempimosi ribas.
Kai kurie žmonės gali prisikimšti labai daug (prisiminkite valgymo konkursų dalyvius), o kiti neturi tiek daug vietos. Tai paaiškina, kodėl visada atsiranda vietos desertui, bet ne pagrindiniam patiekalui – jums tiesiog neužtenka tūrio.
Jeigu daug prisikertate, jūsų skrandis stebuklingai nepadidėja ir toks nepasilieka. Maždaug per keturias valandas ar net greičiau, kai maistas nukeliauja į plonąją žarną, skrandis susitraukia iki ankstesnio savo dydžio, sako K. Stalleris. Tačiau jei nuolat valgysite daugiau ir greičiau, negu jūsų skrandis spės pasiųsti signalą smegenims, jog esate sotus, tuomet įmanoma pripratinti skrandžio dugną apdoroti didesnius maisto kiekius.
Priešingai, jeigu kurį laiką valgysite mažiau, negu įprastai (pavyzdžiui, laikysitės dietos), jūsų skrandis nebūtinai susitrauks, bet jis nesugebės priimti tiek daug maisto, kaip anksčiau, pažymi gydytojas. Tai paaiškina, kodėl po dietų jūs greičiau pasisotinate, kai pradedate normaliai valgyti.
„Tai panašu į raumenų veiklą: jeigu jų nenaudosite, kaskart padarysite vis mažiau ir mažiau“, – teigė K. Stalleris.
Taigi, kai kitą kartą valgiaraštyje išvysite skaniai atrodantį pyragą, prisiminkite: jūsų skrandžio dugne veikiausiai atsiras jam vietos, bet kitos dienos rytą teks ryžtis sveikesniems mitybos įpročiams, kad jis susitrauktų iki normalios apimties.
