Liepos mėnesį atliktų vandens tyrimų rezultatai buvo blogesni palyginti su birželio mėnesiu. Birželį trumpalaikė tarša nustatyta 5 maudyklose, tai sudarė 4,3 proc. visų tirtų maudyklų, o liepą – 14 maudyklų, tai yra 12,3 proc. tirtų maudyklų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Šią vasarą Klaipėdos, Panevėžio, Tauragės ir Telšių apskrityse visose stebimose maudyklose vandens kokybė atitiko reikalavimus.
Liepos antroje pusėje trumpalaikė tarša buvo nustatyta šiose maudyklose: Lazdijų rajone liepos 25 d. Snaigyno ežero maudykloje nustatyta 1,2 karto daugiau, nei leidžiama, žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, liepos 24 d. Kauno miesto Panemunės paplūdimio maudykloje – 7,8 karto daugiau, liepos 19 d. Švenčionių rajone Žeimenos upėje ties Švenčionėliais – daugiau nei 10 kartų, liepos 25 d. Kelmės rajone Kražantės tvenkinyje – 2,4 karto daugiau, Giliaus ežero maudykloje – 5,1 karto daugiau, Bridvaišio ežero maudykloje – 6,6 karto daugiau, liepos 25 d. Trakų rajone Akmenos ežero ir Vilkokšnio ežero maudyklose – 2,4 karto daugiau. Totoriškių ežero maudykloje nustatyta 2,4 karto didesnis žarninių lazdelių kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml vandens bei 1,8 karto daugiau žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens. Vilkaviškio rajone liepos 17 d. Vištyčio ežero maudykloje nustatyta 2,6 karto daugiau žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens ir 1,8 karto daugiau žarninių lazdelių kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, Paežerių ežero maudykloje atitinkamai 7,8 karto daugiau žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens ir 3,7 karto daugiau lazdelių kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens. Pakartotinai atlikus tyrimus liepos 24 d. Vištyčio ežero ir Paežerių ežero maudyklose ir liepos 26 d. Žeimenos upėje ties Švenčionėliais taršos nebenustatyta.
Ištyrus vandens kokybę 136 rekreacijai skirtose zonose, rastas didesnis, nei leidžiama higienos normoje, žarninių lazdelių ir/ar žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius vandenyje prie šių poilsio zonų: liepos 17 d. Kėdainių rajone Nevėžio upėje Pašiliuose ir Pasvalyje Lėvens upėje prie Lėvens mokyklos, liepos 17 ir 24 d. Nemuno upėje ties Jurbarku, liepos 25 d. Trakų rajone Gilušio ir Margio ežeruose (liepos 18 d. Elektrėnų rajone Vievio ir Aujedo ežeruose. 2017 m. liepos 24 d. pakartotinai atlikus tyrimus Pašiliuose Nevėžio upėje vandens kokybė atitiko reikalavimus.
Maudyklų vandens kokybė vertinama pagal 2 mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 ml vandens. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybės“ maudyklų vandens kokybės stebėsenos nuostatomis, nustačius trumpalaikę taršą, per 72 valandas turi būti paimtas papildomas mėginys vandens kokybės tyrimams atlikti, kuris patvirtintų taršos įvykio pabaigą, ir dar vienas mėginys praėjus 7 dienoms po trumpalaikės taršos pabaigos. Institucija, atsakinga už paplūdimio administravimą, turi užtikrinti, kad maudymosi sezono metu informacija visuomenei paplūdimyje būtų skelbiama aktyviai ir operatyviai.
Informaciją apie maudyklų vandens kokybę kiekvienoje apskrityje galite rasti Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro interneto svetainės „Aplinkos sveikata – Maudyklos − Maudyklų vandens kokybė“ skiltyje. Ji atnaujinama iš karto gavus informaciją iš savivaldybių ir laboratorijų.
