Man 33 m., kai buvau 23-ejų, jaučiausi labai panašiai kaip minėto straipsnio autorė. Dirbau ir gyvenau Lietuvoje, bet viduje jaučiau, kad noriu daugiau keliauti, uždirbti, pamatyti ir patirti, todėl atsisveikinau su namiškiais ir iškeliavau.

Taip nuo 23-ejų iki 30 m. važinėjau į įvairiausias šalis gyventi dirbti. Amerika, Didžioji Britanija, Airija, Prancūzija, Graikija – visur važiuodavau su noru užsidirbti, pakeliauti ir atrasti save. Dirbdavau taip vadinamus „juodus“ darbus, į kuriuos eidavau dantis sukandusi, laisvadieniais daug keliaudavau ir mėgaudavausi gyvenimu. Laisvadieniai, žinoma, praeidavo labai greitai, o jiems pasibaigus vėl eidavau į nepatinkantį darbą, kuris užtikrindavo pajamas. Tik mano atveju, istorija vis kartodavosi: išvažiuodavau su pasižadėjimu sau, kad važiuoju užsidirbti, susitaupyti pinigų, tada ten arba sugrįžusi namo į Lietuvą, susirasiu geresnį darbą. Geriau apmokamą, mane dominantį, prasmingesnį ir t.t.

Tačiau mano problema, kad aš nežinau, ko noriu. Per tiek metų, jau pasimečiau savo svajonėse. O daugelis jų yra svetimos ir paskatintos noro įrodyti kitiems, kad aš esu puiki, gera, protinga ir t.t.

Kai pajaučiu širdimi, kiekviena veikla tampa prasminga, jeigu į ją įdedama nuoširdaus jausmo ir troškimo. Taip pat atliekant darbą, nauda turėtų būti tiek tau, tiek pasauliui ir šalia esančiam žmogui. Suvokus, jog visos sritys vienodai svarbios ir naudingos, kai prasmę matai pačiame veiksme, klausimas kyla, o ką nori daryti? Kokie mano talentai, kuriais noriu ir galiu naudotis? Atradus savo pašaukimą, belieka imtis veiksmų ir daryti tai.

Suprantu, kad kiekvienam savos pamokos ir savi išgyvenimai, todėl jei jauti, kad nori išvažiuoti ir mėginti laimę užsienyje – važiuok! Važiuok į Angliją, Airiją, Škotiją, Daniją, Norvegiją, Švediją, Ameriką ir išmėgink savo jėgas. Patirk, ką nori patirti – pirmųjų didelių algų euforiją, kelionių džiaugsmus, pasitenkinimą finansine laisve. Patirk viską, kad pasijaustum laimingas ir pagaliau pajustum pilnatvę.

Tik pažadėk sau, jei po kiek laiko suvoksi, jog iki visiškos laimės ir pilnatvės trūksta savęs pažinimo, tikslų, siekių ar gyvenimo prasmės suvokimo, o gal tiesiog šeimos, lietuviško rudens ar buvimo savoje šalyje savu, tu vėl suteiksi sau galimybę. Dabar jau sugrįžti ir mėginti iš naujo.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Vis abejojai dėl savo gyvenimo Lietuvoje ir buvai išvykęs dirbti ir gyventi į užsienį? Papasakok, kaip tau sekėsi pritapti naujoje šalyje , ar pavyko atrasti tai, ko trūko gimtinėje? Galbūt kaip tik apsisprendei, kad niekur nėra geriau, kaip Lietuvoje? Rašyk savo mintis ir istorijas el. p. pilieciai@delfi.lt.