Audringa pradžia – nuo vėjo plyšusios burės ir rūke dingę laivai
„Nuo 1953-iųjų metų dviratininkai organizavo lenktynes „Aplink Tarybų Lietuvą“. Vilniaus buriuotojai, daugiausiai Vilniaus universiteto studentai ir dėstytojai, ėmė galvoti – argi mes prastesni? Lenktyniaukim aplink Kuršių marias!“,- taip apie „Kuršių marių regatos“ gimimą pasakoja ilgametė regatos teisėja Marija Mudėnienė.
Ir nors tuo metu buriuotojų turimi laivai buvo dar prieškariniai, seni ir lengvai virstantys, o pinigų naujiems jie neturėjo, noras buriuoti platesniuose vandenyse nei vidaus ežerai, buvo didesnis. Kuršių marių teritorija tuo metu buvo draudžiama pasienio zona, tačiau buriuotojai išsikovojo teisę joje lenktyniauti ir 1954 metų rugpjūčio 29 dieną startavo pirmosios lenktynės „Aplink Kuršių marias“.
Marios pirmąkart lenktyniauti atvykusius buriuotojus pasitiko ekstremaliomis sąlygomis. Regatoje stengėsi dalyvauti visų miestų buriuotojai, kurie tik turėjo tinkamo dydžio jachtas, tačiau dėl vėjo ir škvalų finišą pasiekti sugebėjo mažiau nei pusė laivų.
„Tais metais rugpjūčio pabaiga buvo be galo audringa. Mūsų jachtos burę sudraskė vėjas, teko mesti inkarą netoli Zelenogradsko. Matomumas buvo prastas, – tai lietus su vėju, tai rūkas, – tad teisėjų laivas mus surado ir partempė tik po ilgų paieškų“,- pasakoja pirmosios regatos dalyvis Jurgis Vilemas.
Audringa regatos pradžia išpranašavo ne mažiau audringą jos tolimesnę istoriją – ir ne tik dėl to, kad stipraus vėjo suplėšytų burių bei sulaužytų stiebų, apvirtusių, pramuštų ar ant seklumos užplaukusių laivų pasitaikė dar ne kartą. Audringai permaininga buvo ir visa jau daugiau nei 60 metų besitęsianti jos tradicija.
Įveikti ekonominiai ir politiniai sunkumai
Pirmasis regatos dešimtmetis klostėsi sėkmingai – joje atsirado daugiau dalyvaujančių laivų klasių, atvykdavo svečių iš užsienio. Didžiausia sportinė konkurencija mezgėsi tarp klaipėdiečių ir Trakuose besitreniravusių vilniečių. Vis dėlto, po 1966 metų dėl finansinių sunkumų ir morališkai bei techniškai pasenusių laivų regatos organizavimas nutrūko lygiai dešimtmečiui.
1977 metais ji su nauja jėga atgimsta vėlgi tik buriavimo entuziastų – Vytauto Dubicko, Mečislovo Davainio, Albino Purio, Vitalio Mudėno, Edmundo Štelbio – dėka. Buriuotojų entuziazmą kurstė ir didėjantis skirtingų kreiserinių jachtų, puikiai tinkančių buriuoti Kuršių mariose, skaičius. Nuo tada regata vyksta kasmet, joje dalyvauja vis daugiau buriuotojų, distancija ilginama, pradedama organizuoti naktinių lenktynių etapą.
Deja, atkūrus nepriklausomybę regata susidūrė su naujais – šįkart politiniais – sunkumais. Po nepriklausomybės atstatymo Kuršių marios buvo perskirtos valstybine siena su Rusijos Federacija ir mūsų buriuotojams liko mažiau nei trečdalis akvatorijos. Norint lenktyniauti aplink visas Kuršių marias, keletą metų kasmet prieš varžybas tekdavo kovoti biurokratines kovas.
Galų gale Rusijos įstatymai tapo tokie, kad vykdyti regatą jų vandenyse tapo apskritai neįmanoma ir, varžybas pervadinus į „Kuršių marių regatą“, lenktynių distanciją teko imti dėlioti gerokai mažesnėje akvatorijoje.
Daugiau nei varžybos: kova ant vandens, šventė krante
„Šiandien „Kuršių marių regata“ yra profesionaliausios buriavimo varžybos Lietuvoje. Jau nuo 2009-ųjų joje lenktyniaujama pagal tarptautinę ORC balų skaičiavimo sistemą, pastaruosius metus čia susirenka ne mažiau kaip 60 įgulų, turime ir pastovių dalyvių iš Estijos. Kita vertus, ši regata visais laikais buvo daugiau nei vien varžybos. Šis renginys visuomet pasižymėjo išskirtiniu šventiniu jausmu ir bendruomenės nuotaika“, – teigia Lietuvos buriuotojų sąjungos sekretorius Linas Tamkvaitis.
Pasak jo, nuo pat regatos gimimo, daugiau nei savaitę trunkanti regata tapdavo išskirtine proga susitikti visiems bendruomenės nariams – ne tik varžytis tarpusavyje, tačiau pabendrauti, apsikeisti patirtimi, planais, dalintis idėjomis. Vis dėlto, būtent atkūrus nepriklausomybę regatos palaikytojo ir entuziasto Edmundo Tradišausko iniciatyva regata ima virsti ne tik sportiniu, bet ir kultūriniu renginiu. Dar didesnis žingsnis išskirtinės šventinės nuotaikos kūrimo link žengiamas nuo antrojo tūkstantmečio pradžios, kai Roberto Dargio, Raimundo Daubaro ir Naglio Nasvyčio pastangomis sportinės varžybos praturtinamos dar ir profesionalų organizuojama švente krante.
Buriuotojų paradas, koncertai, uždarymo šventės, viešai rodomi vaizdo įrašuose užfiksuoti „Regatos dienoraščiai“ – su buriavimo sportu supažindinami šalies žurnalistai ir Nidos gyventojai bei svečiai. Vos per keletą metų „Kuršių marių regata“ tampa viena pagrindinių Nidos vasaros švenčių.
„Ši regata yra erdvė, kurioje skleidžiasi ir gyvuoja gražiausios buriuotojiškos vertybės – sportinis meistriškumas, garbė, draugystė. Kiekvienas dalyvaujantis neabejotinai siekia pergalės. Kita vertus, galima prisiminti daugybę istorijų, kad audros metu lūžus stiebui, ar plyšus burei, konkurentas ne džiaugiasi priešininko nelaime, o pats pasitraukia iš varžybų tam, kad jam padėtų“, – apie bendruomenę vienijantį vertybinį pagrindą pasakoja Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas Naglis Nasvytis.
Pasak jo, būtent sveikos sportinės konkurencijos ir nesuvaidintos draugystės samplaika leido sovietmečiu užgimusiai „Kuršių marių regatai“ peržengti laikmečius, išgyventi santvarkų kaitas, įveikti finansinius bei politinius sunkumus ir tapti kone didžiausių buriavimo įvykių šalyje.
„Šiandien buriuotojai, skirtingai nei kranto žmonės, naujuosius metus pradeda skaičiuoti ne sausio 1-ąją, o būtent šios vasaros šventės pirmojo starto metu“, – juokauja N. Nasvytis.
