Susižavėję Estija daro klaidą: Lietuvoje galimybės net geresnės

Konkurencija turizmo versle itin didelė, tačiau vietą čia atranda ir nedidelės kompanijos. Vis dėlto 15-a metų veikiančios kelionių agentūros vadovas sako, kad vis dažniau pagalvoja veiklą perkelti į Estiją, kur sąlygos smulkiam verslui, anot jo, kur kas palankesnės. Vis dėlto mokesčių ekspertas šį mitą išsklaido.

Įmonę „Udriaus projektai“ verslininkas Udrius Armalis įkūrė 2001–aisiais. Pradžioje jis teikė konsultavimo paslaugas miškų savininkams, o tai leido jam apkeliauti daugybę Lietuvos vietovių. Be to, jo hobis visada buvo siaurieji geležinkeliai, jų entuziastų užsienyje yra nemažai, tačiau Lietuvoje aktyviai niekas tuo neužsiėmė.

Todėl verslininkas nusprendė, kad verta užsieniečiams aprodyti Lietuvos siauruosius geležinkelius. Du metus U. Armalis tarėsi, kol galų gale į Lietuvą prisikvietė nedidelę šveicarų grupę. Jiems pasiūlė be pagrindinio Aukštaitijos siaurojo geležinkelio aplankyti ir kitus: Sulinkių, Rėkyvos ir Pabalvės. Po metų veikla įsibėgėjo, kai gavę iš šveicarų rekomendaciją U. Armalio iniciatyva patikėjo Vokietijos turizmo agentūra.

Jis pamena, kad žengus į kelionių organizavimą konkurencija tuo metu nebuvo tokia didelė, kokia yra šiandien, be to, tuomet ši veikla buvo ir pelningesnė. Anot U. Armaliaus, konkurencija smarkiai išaugo prieš maždaug septynerius metus.

Pasiteiravus, kokią įtaką kelionių kainoms turėjo euro įvedimas, verslininkas tikino, kad jos krito.

„Euras net sąlyginai atpigino keliones. Kadangi tenka daryti nemažai pavedimų tarptautinėms firmoms, ženkliai sumažėjo bankinių paslaugų išlaidos. Užsienio kelionių organizatoriai kainų nepakeitė, tik lietuvių kelionių organizatoriai po truputį kelia kainas“, – teigia U. Armalis.

Pašnekovas pasakoja, kad pats orientuojasi ne tik į geras kainas, bet ir kokybiškas paslaugas. Anot jo, tik taip ir sugeba išlikti, įmonės klientai dažnai grįžta kiekvienais metais, o ir rekomenduoja juos savo draugams. Tiesa, jis priduria, kad tiek metų organizuojant poilsines keliones, jo darbe daug turizmo nebeliko.

„Dabar liko mažai turizmo, liko daugiau matematikos, nes turi galvoje būti susidėjęs visus skrydžius ir visus kitus variantus“, – tikina U. Armalis.

Tikslas – augti, bet gal ir ne Lietuvoje

Verslininkas džiaugiasi, kad jo įmonė po truputį auga, joje jau dirba keturi darbuotojai, tačiau tikslas – tapti bent vidutine įmone. Vis dėlto U. Armalis svarsto, kad lengviau tą būtų padaryti ne Lietuvoje.

„Gaila, kad tiek valdiškų institucijų, tiek ir partnerių požiūris į smulkųjį verslą yra žudantis. Valstybinių institucijų nekompetencija trykšta per visus kraštus – poilsinių kelionių rinkoje susiformavusi klasikinė oligopolija, tačiau to nemato Konkurencijos tarnyba. Turizmo įstatymas visas kelionių agentūras išstūmė už įstatymo ribų, jis pats paruoštas taip, kad neateitų jokių naujų organizatorių, tačiau Turizmo departamentas to nemato.

Mokesčių inspekcija nepastebi per lengvatinio apmokestinimo bendroves pumpuojamų milijardų , tačiau su malonumu baudžia mažiukus. O ir tiekėjai – parduodami prekybos centrui 1000 vienetų prekių uždirba 10 eurų, tą patį 1000 pardavę smulkiajam verslui uždirba 1000 eurų. Realiai šiuo metu nebeliko smulkiųjų vaistinių, parduotuvių, kavinių ir kepyklėlių“, – rėžia U. Armalis.

Pašnekovo teigimu, daug palankesnės sąlygos smulkiam verslui sudarytos Estijoje, todėl jau kurį laiką dairosi į šią šalį.

„Kaip yra filmas „Šioje šalyje nėra vietos senukams“, galėtume perfrazuoti, kad šioje šalyje nėra vietos mažiukams, tai yra, smulkiam verslui. Kai nuvažiuoji į Estiją, tai tiesiog širdis atsigauna. Vertinant dabartines galimybes, gali pasiimti elektroninę Estijos pilietybę ir persikelti ten.

Jei pastebėsite, Estijoje beveik nėra tiek tinklinių restoranų ir kavinių. Jie ne vien tik kopijuoja“, – apie tai, kuo jam patraukli ši šalis pasakoja U. Armalis.

Pasiduoda iliuzijai

Tarptautinių mokesčių ekspertas ir Advokatų kontoros Marcinkevičius ir partneriai „JURIDICON“ advokatas Laimonas Marcinkevičius paklaustas, kiek prasminga Lietuvoje veikiančioms įmonėms pasinaudoti Estijos siūloma e. pilietybe, tikino, kad tai daryti verta nebent investuojant ir kuriant verslą būtent šioje šalyje.

„Jeigu verslas vykdomas tik Lietuvoje ir neplanuojama realiai persikelti į Estiją, e. pilietybė nėra teisingas sprendimo būdas, gali būti netgi pavojingas. Kadangi į Estiją perkeliant tik įmonės adresą, o visą veiklą toliau vykdant Lietuvoje, Lietuvoje reikėtų registruoti buveinę ir vis tiek mokėti mokesčius pagal mūsų šalies įstatymus“, – sako L. Marcinkevičius.

Anot pašnekovo, Lietuvos verslininkai neįsigilinę į Estijoje galiojančią tvarką dažnai nudega, nes pasiduoda iliuzijai, kad kaimyninėje šalyje nereikia mokėti pelno mokesčio, nors iš tiesų ten neapmokestinamas tik nepaskirstytas pelnas.

„Jie steigia estiškas įmones, pradeda veiklą ir neretai tik vėliau suvokia, kokią mokesčių kuprą jie užsiaugina, atidėdami mokesčių sumokėjimą. Atvirkščiai, sakyčiau, Lietuvoje verslas turi didesnes galimybes išsilaikyti, augti, kadangi mokesčio tarifas mažesnis, verslininkai turi didesnę laisvę, galėdami rinktis reinvestuoti pelną ar išsimokėti sau dividendus“, – tikina L. Marcinkevičius.

Ekspertas priduria, kad Lietuvoje šiuo metu skirdami pinigus investicijoms verslininkai apmokestinamąjį pelną gali sumažinti iki 50 proc., o būtų prasminga šį procentą padidinti.

„Tuomet, tikėtina, Lietuvoje turėtume daugiau investicinių projektų, verslas įsigytų daugiau naujo ilgalaikio turto, išplėstų savo galimybes, padidintų savo pajėgumus, įsidiegtų tarptautiniais išradimų patentais apsaugotas technologijas“, – sako L. Marcinkevičius.

Jis taip pat įvardina du esminius skirtumus tarp Lietuvos ir Estijos smulkiojo verslo apmokestinimo.
Pirmasis skirtumas , anot jo, pelno mokesčio tarifas. Estijoje jis beveik dvigubai didesnis ir realiai siekia 25,32 proc., o Lietuvoje – 15 proc., be to, mažoms įmonėms taikomas 5 proc. tarifas.

„Antra, Estijoje pelno mokestis yra mokamas skirstant pelną, visas estiškos įmonės uždirbtas pelnas nėra apmokestinamas tol, kol nėra išmokamas akcininkams. Lietuvoje pelno mokestis skaičiuojamas nuo bendrovės mokestinio pelno, bendrovės finansiniams metams pasibaigus. Savo praktikoje turėjau ne vieną klientą, kuris kreipėsi patarimo, kaip „iškrapštyti“ iš nuosavos estiškos įmonės pelną, išvengiant didžiulių mokėtinų mokesčių.

Nuo iš Estijos įmonės mokamų dividendų Lietuvoje fizinis asmuo jos akcininkas taip pat dar turi atseikėti 15 proc. pajamų mokestį Lietuvoje. Taip bendra akcininko, fizinio asmens, gaunančio dividendų iš Estijos įmonės, mokesčio našta sudaro 36,52 proc.“, – aiškina L. Marcinkevičius.