Retai kam patinka paviršutiniški pokalbiai, bet jie – neatsiejama bendravimo dalis. Suartėjimas – ilgas procesas: viskas prasideda nuo persimetimo keliais žodžiais ir tik paskui pamažu judama į priekį.
Žmonės reaguoja ne tik į pokalbio turinį, bet ir į toną, nuotaiką. Iškart puolę prie asmeninių temų, bandysite sukurti artumą, kurio dar nepasiekėte. Be to, nustebsite, kokie smagūs būna lengvo turinio pašnekesiai.
Susipažinę su keliomis tiesiomis ir perpratę kelis įgūdžius, pažintis užmegsite kur kas lengviau.
Pirma tiesa: pradėdami pokalbį daugelis jaučiai nepatogiai. Žmonės tik atrodo atsipalaidavę, o jūs taip turbūt atrodote jiems.
Antra: daugelis, visai kaip ir jūs, norėtų gyvenime turėti daugiau draugų.
Trečia: dažniausiai žmonėms malonu, kai prie jų kas nors prieina, nes tada atslūgsta įtampa.
Toliau aptarsime įgūdžius, kurie pagelbės jums užmegzti pokalbius, juos tęsti ir kalbėti apie save.
Kaip pradėti pokalbį?
Neieškokite ką pasakyti, tiesiog kasdienės, įprastos frazės veikia net geriau nei įmantrios įžangos. Svarbiausia ką nors pasakyti. Užkalbinę užmegsite ryšį ir, galimas daiktas, toliau plėtosite santykius, susidraugausite. Kai susidomėjęs žmogus jums atsakys, tęskite pašnekesį.
Pokalbiui pradėti tinka trys temos: apie jus, apie kitą žmogų ir apie esamas aplinkybes.
Prašnekę apie kitą žmogų arba apie aplinkybes, kuriose abu atsidūrėte, tikėtina, kad pašnekovą sudominsite labiau, negu kalbėdami tik apie save. Kodėl? Nes kitus labiau domina jie patys. Peržvelgę toliau pateiktus pavyzdžius, įsitikinsite, kad dešinėje surašytos įžangos apie pašnekovą ir aplinkinius dalykus kur kas labiau sužadins pokalbį. Bet pradėti geriausia nuo sakinio pirmuoju asmeniu. Taip parodysite, kad norite galintis, ir nepasirodysite landūs.
PRADĖKITE ir TĘSKITE
„Nekantrauju pamatyti filmą.“ „Ką nors apie jį girdėjote?“
„Vėluoju į darbą.“ „Kodėl, jūsų manymu, neatvažiuoja autobusas?“
„Esu šių namų šeimininkų draugas.“ „O kas jus pakvietė į vakarėlį?“
Apskritai tariant, pokalbį galima pradėti trimis būdais: užduoti klausimą, išsakyti nuomonę arba pateikti faktą.
Kad pašnekovas leistųsi į pokalbį, turite jį sudominti ir įtraukti. Užduodami klausimus tai padarysite kur kas lengviau, nei tik išsakydami savo nuomonę arba dėstydami faktus. Pavyzdžiui, toliu dešinėje surašyti klausimai sudomins pašnekovą labiau nei nuomonės ir faktai kairėje:
PRADĖKITE ir TĘSKITE
„Kiek čia žmonių!“ „Kaip manote, kodėl į ši1ą paskaitą susirinko tiek daug žmonių?“
„Šia skalbykle labai sudėtinga naudotis.“ „Ar galėtumėte parodyti, kaip įjungti skalbyklę?“
„Knyga, atrodo, įdomi.“ „Apie ką ši knyga?“
Daugelis norinčių pradėti pokalbį pasirenka pasyvų vaidmenį. Jie mato, kad žmonės, su kuriais norėtų susibičiuliauti, bet nieko nesiima. Paprastai bendrauti sekasi tiems, kurie pasirenka aktyvų vaidmenį. Jie nesėdi laukdami, kol kiti prie jų prieis. Tai jie užkalbina, jie imasi iniciatyvos. Jei norite susirasti draugų – būkite aktyvūs. Po teisybei, tai taikytina visiems norams.
Dažnai nelengva imtis aktyvaus vaidmens pradedant pokalbį moterims, kurios išauklėtos, kad „turėtų“ būti pasyvios. Kartais jos taip uoliai to laikosi, kad ne tik neužkalbina kitų, bet ir nesišypso, vengia žvilgsnio ir kitaip nerodo susidomėjimo. Vadovaudamosi šia taisykle, jos praleidžia geras progas užmegzti ryšį.
Jei ir jūs vadovaujatės tokiu „turėčiau“ arba bet kokiu kitu „turėčiau“, susimąstykite: kas nustatė tokią taisyklę? Tikriausiai laikytis tokio priesako dar vaikystėje jums liepė mama, mokytoja ar kita autoritetingas asmuo. Pasakykite sau, kad tai tik jų nuomonė. Jie taip sugalvojo arba veikiausiai ir patys išmoko iš savo tėvų [plačiau>]. Akmenyje ji neiškalta. Gal ši taisyklė –nevertinga išimtis ir nebėra jokio reikalo jai paklusti?
Dažnai žmonėms sunku užmegzti pokalbį, nes jie įsikalba, kad, jei pašnekovo nesudomins, bus baisu, siaubinga ir gėda. Galvoje ėmus suktis tokioms mintims, susimąstykite: kas blogiausia gali nutikti, jei žmogų užkalbinsiu? Turbūt jis atsiprašys ir nueis. Tad tarkite: „Nieko baisaus, jei taip ir nutiks. Nepasiseks, ir tiek. Nenoriu, kad taip įvyktų, bet išgyvensiu. Tiesą sakant, blogiau nebus.“ Kad ir kaip pasielgtų pašnekovas, turėkite galvoje, kad tai vis tiek išeis jums į naudą, nes taip lavinsite naujus įgūdžius. Kuo dažniau mėginsite, tuo geriau jums seksis. Taip pat atminkite savęs paklausti, o kas gali nutikti geriausio? Šitaip pažvelgę pamatysite, kad užkalbinę žmogų galite kur kas daugiau laimėti nei prarasti.
Kaip plėtoti pokalbį?
Pokalbį geriausia vystyti užduodant klausimus ir atsirenkant mintis jam tęsti.
Kaip užduoti klausimus:
Loreta: Užkalbinusi naują kaimynę kaipmat sumojau, kad norėčiau geriau ją pažinti.
– Sakykite, o ką jūs veikiate? – pasidomėjau.
– Dirbu mokytoja, – atsakė ji.
– Kokio dalyko mokote? – paklausiau.
– Prancūzų kalbos.
– Pradinėje mokykloje, vidurinėje ar gimnazijoje? – pasitikslinau.
– Pradinėje, – pasakė kaimynė.
– Patinka darbas? – pasiteiravau.
– Taip.
Taip ir tęsėme. Kad ir kaip stengiausi, pokalbis nesirutuliojo. Ilgainiui pasijutau lyg įtariamąją kamantinėjanti tardytoja. Tad užbaigiau pokalbį, tarusi:
– Malonu susipažinti.
Ir nuėjau.
Užduodami klausimus, į kuriuos atsakymas apsiriboja vienu ar dviem žodžiais, galite pamanyti, kad kitiems su jumis šnekėtis nepatinka. O galbūt tiesiog užduodate ne tokius klausimus.
Uždari klausimai
Uždari klausimai tinka sužinoti informacijai. Jos paprastai ir sulaukiame. Į šiuos klausimus atsakoma „taip“, „ne“ ar pateikiama konkreti informacija. Dažnai jie prasideda žodžiais „ar“, „kas“, „kada“, „kur“, „kartais“, „koks“ ir pan. Štai keli pavyzdžiai:
– Ar užsukote į knygyną?
– Ar jūs domitės vertybinių popierių rinka?
– Ką pakviesite drauge į vakarėlį?
– Kada grįš Monika?
– Kokį filmą labiausiai norėtumėte pamatyti?
– Kur vyksite per atostogas?
Kad padrąsintumėte kitus atsakyti į uždarą klausimą,kai kada verta pirmiausia pateikti savo atsakymą.
– Mano vardas Darija. O kuo jūs vardu?
– Aš gyvenu Lentvaryje. O kur jūs?
– Mano el. paštas vytas@pastas.lt. O koks jūsų?
Uždari klausimai jums suteiks vertingos informacijos, kurią vėliau galėsite panaudoti per pokalbį. Bet jei, kaip Loreta, užduosite per daug uždarų klausimų iš eilės, netruksite pasijusti lyg tardytojai.
Atviri klausimai
Kad pokalbis vystytųsi, po uždaro klausimo užduokite keletą atvirų. Į atvirus klausimus neatsakysi vienu ar dviem žodžiais, paprastu „ne“ arba „taip“. Pašnekovui teks susimąstyti, nes šie klausimai priverčia išplėtoti temą. Jie dažniausiai prasideda žodžiais „kaip“, „kodėl“, „papasakokite“, „ką“ arba „koks“. Štai keli pavyzdžiai:
– Kaip įsitraukėte į savanorystę „Didžiojo Brolio“ programoje?
– Papasakokite, koks didžiausias išbandymas jums teko?
– Kaip manote, kodėl Darius persigalvojo?
Įdomių atsakymų sulauksite pasiteiravę apie įspūdingiausią pašnekovo patirtį. Tarkime, paklausime, kas jam buvo geriausia, sunkiausia ir įsimintiniausia.
– Kokia to filmo vieta jus labiausiai sujaudino?
– Papasakokite apie geriausią savo smūgį golfo aikštyne?
– Kas kopiant į kalnus visų sunkiausia?
– Kokia kelionės akimirka labiausiai įsiminė?
Dažnai teks pradėti nuo uždaro klausimo („Kur jūs dirbate?“) ir tik paskui galėsite pereiti prie atvirų („Tikrai? Kaip atsidūrėte šioje srityje?“). Įsidėmėkite, kad uždari klausimai nėra blogi ar netikę. Pokalbyje jiems tenka svarbus vaidmuo. Kliūtimi šie klausimai tampa tik tada, kai jų iš eilės užduodate daugiau nei du.
Per atviri klausimai
Derėtų vengti ir per atvirų klausimų. Klausimai „Kas naujo?“ ir „Papasakokite apie save“ yra per platūs, todėl paprastai į juos atsakoma nenoriai, t.y. glaustai, pavyzdžiui, „nieko“ arba „nėra ką daug pasakoti“.
Sunku patikėti, bet sutuoktinių poros paprastai kasdien tarpusavyje kalbasi tik apie penkias minutes. Dažnai dėl to kalti per platūs klausimai. Įsivaizduokite, kad žmona vakare grįžta namo. Vyras pasitinka ją klausdamas: „Ką šiandien veikei, brangioji?“
Per dieną ji turbūt važiavo į darbą, užstrigo kamštyje, užpildė šūsnį dokumentų, bandė sudaryti devynis pardavimo sandorius, telefonu išklausė kliento skundą, su įmonės vadovu aptarė uždirbamus procentus ir grįžo namo. Nejaugi įmanoma išsamiai atsakyti į klausimą ir nupasakoti jam viską, ką veikė? Žinoma, kad ne. Pasakodama užtruktų visą valandą ar net dvi. Tai ką jai daryti? Veikiausiai į šį per atvirą klausimą atsakys glaustai: „Ai, kaip visada.“
Tada dažniausiai antros pusės, sulaukusios tokių atsakymų, skundžiasi ir kaltina partnerį, esą jis ar ji nenori šnekėtis. O iš tikrųjų tereikia kitaip klausti.
Kaip papasakoti apie save?
Kartais pokalbis nesimezga ir santykiai nesiklosto nes pašnekovai neatsiveria, neleidžia kitiems jų pažinti. Žmonėms labiausiai rūpi tik tie, kuriuos jie pažįsta, su kuriais juos sieja ryšys. jei neatsiversite ir nepapasakosite apie save, bus sunku su jumis užmegzti artimą draugystę. Paprastai žmogus kitam atsiveria tik tiek, kiek kitas jam.
Žvelkite iš dviejų pusių
Ar pastebėjote, ką darote kitaip, kai jums puikiai sekasi sudominti kitus? Tikriausiai , kai galvojate ne tik apie tai, ką norite pasakyti, bet ir apie tai,ką norėtų išgirsti ir aptarti jūsų pašnekovas. Žvelgti iš dviejų pusių reiškia mąstyti apie abu: ir apie save, ir apie kitą.
Kad pažvelgtumėte iš abiejų pusių, susimąstykite, apie ką šiam žmogui patiktų kalbėti? Jei nekyla jokių minčių,įsivaizduokite save jo vietoje ir pamąstykite, apie ką norėtumėte pasišnekėti, jei būtumėte tokie kaip jis ar ji?
Kalbėkite konkrečiai
Bendrais įspūdžiais apsiribojantys pokalbiai dažniausiai varo į nuobodulį. Įdomiau, kai gilinamasi į ką nors konkretaus, ypač, kai kalba pasisuka apie kažką neįprasto.
Parengta pagal: Janet Geringer Woititz, Alan Garner „Vaikystėje neišmoktos pamokos: svarbiausi gyvenimo įgūdžiai užaugusiems nedarniose šeimose.“ (2017, 15–33 p.)